Baigiantis birželiui OpTV laidoje dar kartą buvo plėtojama diskusija dėl profesoriaus Igno Vėgėlės ateities politikoje, kur savo įžvalgomis dalinosi laidos vedėja Rūta Janutienė ir parlamentarė Agnė Širinskienė. Neklausdamas, kam tai naudinga, norėčiau sužinoti tikrąją parlamentarės poziciją dėl politikos sampratos.
Prisipažinsiu, kad iki pastarojo laikotarpio žavėjausi Agnės Širinskienės argumentavimo maniera jai diskutuojant bet kuria tema. Išklausęs minėtą birželinį Rūtos ir Agnės dialogą, suabejojau parlamentarės politiniu kryptingumu. Man pasirodė, kad A. Širinskienės vertybinės nuostatos politiniame kontekste gerokai pakrypo „ėdžių“ pusėn. Kodėl?
Klausant A. Širinskienės apibendrinimų, man pasirodė, kad ji, vertindama Igno Vėgėlės pastangas suvienyti kelias kosmopolitizmu neužsikrėtusias Lietuvos politines jėgas, kurios bendrai veikdamos galėtų pasiekti reikšmingų rezultatų LR Seimo rinkimuose, palaikė politikoje nepriimtinu elgesiu. Jeigu vyko derybos su LVŽS, tai, pasak Agnės Širinskienės, nekorektiška kalbėtis su Nacionaliniu susivienijimu. Toks elgesys, pagal parlamentarės vertinimą, rodo, jog I. Vėgėlė dar nesubrendęs politikai, tad jo vieta ne politikoje, o tarp visuomenininkų.
Jeigu teisingai supratau, tai Agnė Širinskienė politika laiko tik būdo ir priemonių pasirinkimą, siekiant patekti į Seimo nario krėslą ar kitą vietą, kur yra prieiga prie viešųjų išteklių.
Mano suvokimu, politika – tai valstybės vadyba. Kitais žodžiais tariant, tai visuomeniniai santykiai, kuriais skatinami, slopinami, sukuriami ar keičiami atitinkami vertybiniai santykiai (ekonominiai, kultūriniai, demografiniai, informaciniai).
Jeigu profesorius Ignas Vėgėlė, pateikdamas pilietinės daugumos interesus atitinkantį šalies valdysenos modelį, bandė su juo supažindinti kelias politines jėgas ir joms tai įvertinus bei radus priimtinumo bruožų – jungtis į koaliciją, tai sveikintinas idėjinis ir organizacinis darbas. Jeigu žmogus neieško pažangesnės ir teisingesnės tautos savivaldos, o tik bando įtikti bet kuriai šansų rinkimuose turinčiai interesų grupei, jis visuomenės raidos progreso požiūriu yra bevertis.
Taigi, parlamentare Agne Širinskiene, norėčiau žinoti – ar Jūs už naujus civilizacinius iššūkius atitinkančią Lietuvos valstybingumo kultūrą, kurios, mano turimomis žiniomis, siekia prof. Ignas Vėgėlė, ar už stagnacinį konformizmą, kurį Jūs anksčiau daug kartų esate kritikavusi?
Pagarbiai,
Jonas Ivoška
