Jolanta Blažytė
„Jie vienas už kitą ir ragais, ir nagais, ir krūtine“, – taip „paprastoji“ liaudis apibūdina sisteminės nomenklatūros įsitvirtinimą. Ir „paprastoji“ liaudis dažnai būna teisi.
Pavydžių toli ieškoti nereikia. Štai konservatorių komandos pagrindinė puolėja Rasa Juknevičienė užsipuolė prof. Šarūną Liekį – mat profesorius viešai nusistebėjo: kaip taip gali būti, kad blogiausiai Lietuvos rinkėjų vertinamas politikas Gabrielius Landsbergis gali būti vieninteliu kandidatu į eurokomisaro postą.
Ir konservatorių partijos pagrindinė puolėja Rasa kaip mat išaiškino situaciją: taigi visada į aukščiausius ir brangiausiai kainuojančius ES postus siunčiami tie politikai, kurie savo šalyse jau yra arba morališkai nusidėvėję arba apsivogę. Tokia, vienok, ten tvarka.
Cituoju: „ES yra vertinama patirtis, gebėjimai, kompetencija, o ne dažnai klaidinančios apklausos, kuriomis mojuoja profesorius (past. Šarūnas Liekis) iš Lietuvos.
Štai Nyderlandų premjeras liberalas Mark Rutte pralaimėjo nacionalinius rinkimus, tačiau jam tai nesutrukdė, kad būtų paskirtas NATO Generaliniu sekretoriumi.
Liberalės Kaja Kallas populiarumas Estijoje nukrito į žemumas, tačiau ji netrukus taps ES užsienio ir saugumo politiką vairuojančia politike.
Portugalijos buvęs premjeras socialistas Antonio Costa bus paskirtas Europos Tarybos pirmininku, nors jam teko atsistatydinti iš premjerų dėl įtarimų korupcija jo komandoje ir jo partija taip pat pralaimėjo rinkimus.“
Taigi, žinokite, kad pačiuose aukščiausiuose ES postuose sėdi ir savo „vertybes“ mums stumia tie politikai, kurie yra morališkai nusidėvėję, labiausiai rinkėjų nemėgstami, apsivogę ir savo šalyse jau atsidūrę politiniame šiukšlyne.
Taip veikia sistema. Kodėl ji taip veikia? Todėl, kad dauguma balso teisę turinčių rinkėjų ją palaiko. Kodėl palaiko? Todėl, kad į valdžią vis renka tuos pačius arba neina balsuoti. Kodėl rinkėjai taip elgiasi? Tiesą sakant, nežinau, bet gali būti todėl, kad „taip sakė per televizorių“.
O tokios rinkėjų elgsenos rezultatas toks, kad ES valdymo struktūra niekuo nebesiskiria nuo „second hand“ parduotuvių. Taip sakant, „nieks kits čia nekalts, mergužėle tu pati“.
