Jonas Siaurukas
Kare žuvo geriausi Europos žmonės
Roza Liuksemburg
Ši Rozos Liuksemburg citata – iš atminties. Neseniai perskaičiau jos ne taip seniai lietuviškai išleistą knygelę, deja, neužsirašiau šios man patikusios minties.
Iš tikrųjų, dabar Ukrainos kare žuvo ir žūva patys patriotiškiausi ukrainiečiai. Kiti juk pabėgo nuo karo. Ir juos suprasti galima.
O mes, lietuviai, tirpstam kaip lietuviai, išsisklaidom, nutautėjam (net Lietuvoje!) be jokio karo. Taip vyksta todėl, kad palaipsniui prarandam SAVO valstybę.
Apie tai rašo, rodo jau daug metų patriotiškai nusiteikę žurnalistai, rašytojai, skaitytojai-komentatoriai…
Didžiosios partijos ir jų elitai apie tai nerašo. Per daug viliojantys ES pinigai, o gal ir priklausomybė nuo didžiojo kapitalo bankų. Kaip kitaip paaiškinti, kad kitoms tautoms galima turėti nacionalinius valstybinius komercinius bankus, o mums – ne?
Neseniai vienas kalbėtojas per TV „leido suprasti“, kad „mums keršijama“…
Už ką? Ar už tai, kad lietuviai taip ir nesudarė SS divizijos, daug jų rizikuodami gyvybėmis gelbėjo žydus, o kunigas Vaižgantas kadaise gelbėjo net komunistą – būsimąjį „Kapsuką“?
Dažnai atsiprašinėjama ir toliau už mūsų būtas ir nebūtas nuodėmes…
Vokiečių, nacių kolaborantų buvo, bet nedaug. Sako, kad žymiai daugiau žydų tarnavo nacių kariuomenėje (kai kurie net eichmanų pozicijose „dirbo“), negu lietuvių.
Ar mes visai nekalti? Taip, dalis, kaip Germantas, dalyvavo vokiečių mums suteiktoje „savivaldoje“, kuri buvo likutis lietuviškos administracijos, pavaldžios Birželio Sukilėliams. Bet… tai buvo kūnas BE GALVOS, be savos VYRIAUSYBĖS.
Net ir jie kai kurie naiviai bandė, neturėdami valdžios, organizuotai padėti, ir ne tik žydams. Juk buvo sunaikinti net keli šimtai, pavyzdžiui, lunatikų… Ir patys nukentėjo, kai kurie ir galvas padėjo, kaip Germantas.
Sunkūs, sudėtingi tautų santykiai. Ypač didelių, turtingų, laisvų, ir mažesnių, pavergtų ar pusiau pavergtų (ne tik tankais, bet ir bankais).
Skaičiau, kad didelė dalis ukrainiečių, kazokų net sovietų valdžios pradžioje kalbėjo ukrainietiškai. Net daug mokyklų dirbo jų kalba. Bet labai greitai įsigalėjo rusakalbių šovinizmas, kitaip kalbantys buvo išmarinti badu, kitaip išžudyti, nutautinti . Didelės teritorijos buvo kolonizuotos (Ukrainos, kazokų, Sibiro, Kazachijos, Sachalino ir kt.).
Panašūs procesai vyko ir kitur, ne tik Rusijoje. Ir ne tik baltieji kolonizatoriai tai darė (javiečiai kolonizavo likusią Indoneziją, ir t.t.).
Daugeliui tautų iškilo IŠLIKIMO problema. Net V. Landsbergis, kurį sunku būtų apkaltinti nacionalizmu, iš balkonėlio sakė: išlikime. Kvietė nedejuoti, bet veikti.
Bet… kaip veikti, neturint stiprių tautinių partijų? Jei didžiosios partijos, net TĖVYNĖS sąjunga, atrodo, žada sutikti su federacinės Europos Imperijos projektu?…
Vakar TV pranešė įdomią naujieną – kad bandoma kurti savotišką tautos laisvės atkūrimo frontą. Ar pavyks, ar įvyks stebuklas?
Daug dalykų skaldo net ir tautinės vienybės siekiančias partijas. Vienija bendras požiūris į ES (reikia tautoms grąžinti laisvę), kova už tradicinių šeimų išsaugojimą.
Bet ekonominė pozicija skaldo ir negali neskaldyti. Turtingesniems norisi juk dar greičiau ir lengviau turtėti smulkiųjų savininkų sąskaita (per mokesčius), įsivežant pigesnę „darbo jėgą“. Žinoma, ir tarp turčių pasitaiko patriotų vileišių ar „plechavičiukų“ palikuonių.
Greit Lietuvoje bus apie pusė milijonų kolonistų, senų ir naujų… Su senais susigyvenome ir daugelis jų net remia mūsų tautos laisvę, ir jų palyginti nedaug, jie gana giminingai mums, naujieji, iš Afrikos, Azijos, Pietų , jeigu ir taps „naujaisiais lietuviais“, tai tik pavertę mūsų tautą etnografinio muziejaus eksponatu.
Išmirus mūsų kartai, padėtis taps katastrofiška. Tai gresia ir ES, Šiaurės Amerikai, Australijai, kur dar yra likę baltųjų. KAPITALUI AIŠKIAI NERŪPI NEI TAUTOS, NEI doros ŠEIMOS, nes bet koks solidarumas yra pavojingas saujelės piniguočių valdžiai. Teisus buvo K. Marksas, kad dėl didelio pelno parduodama viskas.
Lietuvoje ypač skaldo patriotines tautines jėgas požiūris į Ukrainą. Yra prorusiškai nusiteikusių žmonių, kurie nieko prieš, jeigu dalis Ukrainos kalbės rusiškai arba net bus prijungta prie Rusijos. Yra tokių, kuriems gaila, kad Ukrainai tinkamai nepadedama, bet kuriems Lietuvos interesai yra svarbiau, kurie mano, kad Lietuva neturi per daug rizikuoti, jei didieji nerizikuoja. Ir yra tokių, kaip A.B., kuris mano, kad pergalė įmanoma, kad Vakarai atsikvošės.
Vargu ar įmanoma suvienyti „vaitkus“ ir A.B. vienminčius. Beje, „vaitkai‘ ir R. Žemaitaitis, tikėtina, labai padėjo išeiti I. Šimonytei į antrą prezidentinių rinkimų turą. Taigi, ne viskas taip paprasta.
Netikėtą sėkmę patyrė R. Žemaitaitis. Ar dėl to kvailo eilėraštuko? Viena poilsiautoja Palangoje sakė, kad balsavo už jį „nes tai buvo mūsų, vaikų, „skaičiuotė“… Ar jis tautininkas, ar tik verslininkas?
Nesupranta žmonės, kad mažos tautos turi būti žydams labai dėkingos už tai, kad jie pakeitė tarptautinę teisę. Anksčiau juk buvo manoma, kad okupantas po šimto metų tampa „teisėtu“ užgrobtos žemės savininku… Žydai įrodė, kad taip nėra.
Tradicines šeimas ginančių yra ir „konservatorių“ tarpe, kitaip „partnerystė“ seniai būtų patvirtinta. Kiti mato, kad „sąjungininkai“ (atrodo, ir dalis valdžios taip mano) vis tiek išprievartaus Lietuvą dėl gender vertybių (tą rodo kai kurie užsienio diplomatų Lietuvoje pareiškimai, taip pat kai kurių savų buvusių KT teisėjų pozicija). Ar ne tai yra konflikto tarp Prezidento ir P.Gražulio esmė?
Kadangi akivaizdu, kad patriotų yra ne tik tautinėse partijose, tad ir šeimų klausimą reikia išgryninti. Kaip sakė vienas garsus Stalino laikų sovietų žvalgybininkas, būtina išmokti skirti juoda ir balta. Nors ir liktume vieni, turime ginti SAVO šeimos sampratą ir nevadinti šeimomis ne šeimų. Būti už augančią Lietuvą (I.Vėgėlė).
Yra ir kitų opoziciją skaldančių veiksnių, bet jie neišvengiami. Sakykim, švietimo politika tikrai neturėtų būti savivaldos žinioje, nes Mokytojo pareigybė svarbesnė negu Kariuomenės Vado.
O švietimas, medicina yra letalinėje padėtyje. Neseniai viena ligonė užsiregistravo pas kardiologą, laukti, sakė, reikės apie 4 mėnesius. Švietime ugdome debilus.
Kompiuterijos studentas pasakojo, kad egzaminatorius jo paklausė, ką reiškia decibelas. „Atsakiau – debilas, -pasakojo jis. – „O ką reiškia 10 decibelų?“ Atsakiau – labai didelis debilas“. Dėstytojas „už jumoro jausmą“ įskaitą užskaitė…
Ne vien dėl skurdo, nelygybės lietuviai bėga iš Lietuvos. Ir todėl, kad nėra pagarbos eiliniams žmonėms, ir galimybės tinkamai ugdyti vaikus. Beje, daugelyje šalių, kaip JAV, sako, su medicina dar blogiau…
Taigi, vienijančių tautininkus dalykų yra žymiai daugiau, negu skiriančių. Pasak V. Petkevičiaus, viską lemia „duona, meilė ir šautuvas“, lietuviškas susiskaldymas („trys lietuviai – penkios partijos“).
Vyksta kovos… ekonominės, pavydo, valdžios. Kai kurie ir kai kurios nukenčia dėl niekų. Ar Lietuvoje Protas ir Grožis jau tapo nuodėme? Juk niekas nepeikė kadaise per daug A.M.B. už jo dovanas Širdies Damai…
Tapau pesimistu. Bet stebuklų juk būna! Tik reikia dabarties lietuviams išmokti gerbti ir mylėti savo tautą, kaip kad darė jų tėvai ir seneliai.
