Lietuvos Respublikos Prezidentui p. Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei Nielsen
Grupė nevyriausybinių organizacijų (Atviros Lietuvos fondas, Žmogaus teisių centras, Sienos grupė, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių plėtros centras, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Vilniaus moterų namai ir kt.) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, kad šis neskirtų Krašto apsaugos ministru Lauryno Kasčiūno, esą šio politiko pažiūros prieštarauja žmogaus teisėms – tikėtina, Stambulo konvencijai, lyčių lygybei ir kitokioms naujosios neomarksistinės genderizmo ideologijos nuostatoms.
Toks odiozinis minėtų organizacijų pareiškimas vykstančio karo Ukrainoje akivaizdoje reiškia ne tik patyčias iš šalies piliečių, kurie gyvena nuolatinėje karo grėsmės baimėje, bet yra ir egzistenciškai pavojingas, nes jos niekada nereiškė susirūpinimo dėl akiplėšiškai vagiamų valstybės biudžeto ir mokesčių mokėtojų lėšų – pvz., dėl tariamai Šarūno Stepukonio „praloštų“ milijonų, dėl sostinės valdžios sprendimo, sudaryti sąlygas lėšoms grobstyti skubiai „statant“ nacionaline gėda tapusį stadioną (užuot rengus slėptuves moterims ir vaikams nuo karo).
Šios organizacijos nėra kompetentingos vertinti karybos reikalus. Dar daugiau, jos nuvertina asmenų profesinę kompetenciją ginti žmonių gyvybes karo agresijos atveju (nevertindami L. Kasčiūno, pripažįstame, kad jis ilgą laiką veikia šioje srityje), iškeldamos aukščiau savo ideologinius įsitikinimus ir asmens vertinimus bei prioritetus virš visuomenės ir kiekvieno asmens saugumo, kas yra ciniška ir šiomis aplinkybėmis prieštarauja protingumo kriterijams.
Todėl prašome Prezidentą nutraukti panašias patyčias iš Lietuvos žmonių, kurias inicijuoja aukščiau paminėtos įvairių fondų išlaikomos nevyriausybinės organizacijos, nes kaip rodo praktika, jų esminis rūpestis yra ne pamatinių žmogaus teisių gynimas, o politinis lobizmas ir lėšų įsisavinimas. Pastarasis jų reikalavimas, kaip minėta, – tai akivaizdus pasityčiojimas iš mūsų visų saugumo artėjančio karo akivaizdoje, nes klausimas keliamas ne dėl šalies gynybos ir visuomenės atsparumo artėjančioms grėsmėms stiprinimo, o dėl įtakos ir galimai dėl prieigos prie Krašto apsaugos finansavimo, kuris neabejotinai rūpi minėtų organizacijų reikalavimo užsakovams.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras neturi jokios nuomonės apie L.Kasčiūną – nei teigiamos, nei neigiamos, tačiau atsakingai vertina mūsų visuomenei skirtą laiką karo išmėginimams pasiruošti. Šalies ir užsienio karo ekspertų vertinimu, šis laikas yra kritiškai trumpas – nuo 1-erių iki 2 metų. Dėl to eskaluojami panašūs nesutarimai šalies gynybos srityje, vienareikšmiškai tarnauja Kremliaus tikslams destabilizuoti politinę padėtį Baltijos valstybėse.
Tai suprasdami ir politikai, ir minėtos nevyriausybinės organizacijos savo ideologinius nesutarimus privalo atidėti palankesniems laikams, priešingu atveju jų ideologiniai interesai turi būti vertinami kaip kenkėjiški ir pavojingi Lietuvos visuomenės saugumui.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos Helsinkio grupė – Aurelija Kuzmaitė
Nurodytų asmenų pritarimą kreipimuisi tvirtinu:
Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis
