Didžioji Britanija ir devynios Rytų Europos NATO šalys karinėms reikmėms skiria ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, t. y. pasiekia Vakarų gynybos aljanso sutartą tikslą, teigia Vokietijos ekonominių tyrimų institutas „ifo“.
Šį tikslą atitinka Rumunija, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Estija, Latvija, Lietuva, Graikija, Suomija ir Didžioji Britanija.
Estija ir Lietuva sulaukė ypatingo instituto dėmesio dėl to, kad atitinka ir karinių išlaidų kriterijus, ir kartu turi itin stiprius viešuosius finansus.
Kita vertus, Italija ir Ispanija gerokai atsilieka ir nuo 2 proc. tikslo ir nesilaiko Europos Sąjungos Mastrichto sutartyje nustatytų skolos taisyklių.
Šią savaitę paskelbtame Europos gynybos ir finansų tyrime „ifo“ teigė, kad Italija palūkanų mokėjimams išleidžia tris kartus daugiau lėšų nei gynybai, o Ispanija – du kartus daugiau.
Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, atsidūrė per vidurį: jos išlaidos gynybai sudarė 1,6 proc. nuo BVP, o skolos ir BVP santykis siekė 65 proc.
Mastrichto sutartimi siekiama užtikrinti euro zonos stabilumą. Joje teigiama, kad valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. nuo BVP.
Tyrime pažymima, kad JAV tenka 70 proc. visų NATO išlaidų gynybai.
