Vytenis Paulauskas
Energetikos specialistai teigia, jog vienas eurocentas elektros tarife sugeneruoja 100 mln. eurų per metus. Valstybės kontrolė nustatė, kad vartotojai Energijos skirstymo operatoriui (ESO) 2018-2021 metais permokėjo 160 mln. eurų. Savo ruožtu ESO pareiškė, kad jie grąžins vartotojams tą permoką per 15 metų mažindami elektros tarifą. Permoka būtų grąžinta per vienerius metus, jeigu elektros tarifas būtų sumažintas dviem centais.
Dabar elektros tarifas yra 0,227 cento už kilovatvalandę. Taigi, pakaktų tarifą sumažinti iki 0,207 euro, ir už permoką būtų atsiskaityta.
Tačiau ESO vadovas R. Radvila teigia, kad tarife ESO priklauso tik keturi centai, o likusius 18,7 cento pasiima elektros tiekėjai. Pasak jo, tų keturių centų yra per mažai, nes elektros tinklas yra nudėvėtas, todėl per metus trečdaliu padidėjo elektros tinklų avarijų, investicijos yra per mažos, o į tinklą buvo investuota daugiau lėšų negu jų buvo gauta iš tarifo.
Vis dėlto, jeigu trūksta lėšų elektros tinklo priežiūrai, iš kur atsirado tie akcininkams 2016-2021 metais išmokėti 258 mln. eurų dividendų? Užteko pinigų ir įmonės vadovui, kuris gauna atlyginimą didesnį net už Lietuvos prezidento ar ministro pirmininko.
Tiesa, 93 % dividendų pateko į valstybės biudžetą. Galbūt tokiu būdu buvo sureaguota į politikų priekaištus, kad valstybinės įmonės dirba labai neefektyviai, nes sumoka mažai mokesčių į valstybės biudžetą? Tačiau juk tas valstybinės įmonės efektyvumas, pelningumas priklauso nuo tarifų – kuo tarifai bus nustatyti didesni, tuo ir įmonės efektyvumas, pelningumas bus didesnis.
Iš kur gauti pinigų į biudžetą?
Beje, kadaise tuometinis Seimo narys V. Uspaskichas, kai buvo diskutuojama, iš kur gauti lėšų į valstybės biudžetą, pasiūlė, manau, labai racionalų sprendimą – keliais centais padidinti elektros tarifą ir iš to gautas lėšas pervesti į valstybės biudžetą ir panaudoti valstybės reikmėms. Vartotojams toks sprendimas nebūtų skausmingas lyginant, pavyzdžiui, su visuotiniu nekilnojamojo turto mokesčiu.
Žinoma, galima sukelti didelį triukšmą dėl menkniekio, kokį kadaise sukėlė A. Mamontovas, pasipiktinęs padidėjusia kalafiorų kaina, tačiau kartu galima nepastebėti svarbių dalykų, jeigu apie juos nieko nesako įtakingi, populiarūs asmenys.
2017 metais elektros tarifas buvo 11,4 cento, o šių metų pradžioje jis buvo išaugęs daugiau kaip dvigubai – iki 28 centų, ir niekas nedrįso net ir cyptelėti, priešingai, džiaugėsi, kad valstybė dar panašią sumą kompensuoja jiems iš biudžeto.
Dabar tarifas sumažėjo iki 22,7 cento, tad manau, nieko baisaus neatsitiktų, jeigu dabar tarifas būtų padidintas keliais centais ir papildomai surinktos lėšos nukeliautų į valstybės biudžetą, panaudojant jas mokytojų atlyginimų didinimui ir panašioms visuomenės reikmėms.
Pasiteisinti būtų nesunku – juk reikia padėti ir Ukrainai, ir patiems ginkluotis ruošiantis karui su Rusija, o, be to, būtų galima ir mokytojų, ir medikų, ir net prokurorų alkį numalšinti.
Byla Gražuliui – sąlyga prokurorams?
Beje, kažkodėl Vyriausybė teisėjams pažadėjo atlyginimus padidinti, o prokurorus „pamiršo“. Galima nujausti, kad Vyriausybė nepatenkinta prokurorų darbu, kad jie kažko nepadarė.
Taigi, prokurorams teko spręsti problemą – ko jie nepadarė ir ką reikia padaryti, kad jie sulauktų I. Šimonytės malonės ir prokurorams būtų skirtas reikiamas finansavimas. Ir sprendimas buvo rastas – buvo iškelta baudžiamoji byla P. Gražuliui. Manau, kad pataikyta buvo tiksliai į dešimtuką – juk jau seniai tiek konservatorių „šaika“, tiek ir „72 lyčių“ partija svajoja išspjauti P. Gražulį iš Seimo ir ieško tam bent menkiausio preteksto.
Ypač aktyvus, sprendžiant P. Gražulio problemą, yra žmogaus teisių gynėją vaidinantis Seimo narys T. Raskevičius.. Susidarė įspūdis, kad T. Raskevičiui visiškai neįdomus buvo epizodas iš Seimo gyvenimo, kai į Seimą įleistas neaišku kokiai lyčiai priklausantis O. Šurajevas, naudodamas necenzūrinę leksiką, tyčiojosi iš opozicijai priklausančių Seimo narių. Užtat T. Raskevičius privertė tiek Seimo narius, tiek ir įvairius ekspertus daugybę kartų analizuoti, ar P. Gražulio ranka, balsuojant dėl bereikšmio klausimo, pasiekė balsavimo mygtuką, ar ne. Be to, T. Raskevičius apkaltino policiją tuo, kad ji nesiėmė jokių prievartos veiksmų, kai P. Gražulis ir Celofanas perėjo per Simonko su kompanija ant žemės kažkodėl patiestą skudurą.
Problema – žmonės „energetiškai neraštingi“?
Žmonės piktinasi tuo, kad ESO jiems žada grąžinti tuos vidutiniškai 35 eurus tik per 15 metų, tačiau juk ESO dalis tarife sudaro tik 4 centus. O kodėl niekas nesipiktina tuo, kad jie galbūt daug daugiau permokėjo elektros tiekėjams, mokėdami kitą tarifo dalį, kuri sudaro 18,7 cento?
Nesipiktina, nes niekas negali pasakyti, kiek šiuo atveju jie permokėjo „Igničiui“ ar kitai elektrą tiekiančiai bendrovei. Valstybės kontrolė yra bejėgė, nes šiuo atveju ši tarifo dalis yra niekieno nereguliuojama ir ją neva kontroliuoja tik laisva rinka. O jeigu žmonės per daug už elektrą moka, tai, valdžios nuomone, dėl to jie patys ir yra kalti, nes jiems trūksta energetinio raštingumo.
Kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir ėmė sparčiai kilti energetinių išteklių kainos, energetiškai raštingi ekspertai tiems žmonėms, kuriuos valdžia jau buvo nuvariusi į laisvąją energetinę rinką, aiškino – jūs patys esate kalti, kad sudarėte tokias sutartis, kuriose nebuvo užfiksuota ilgalaikė pastovi elektros kaina.
Ką gi, žmonės pasinaudojo tokiais energetikos ekspertų patarimais ir, kai buvo pats kainų pikas, sudarė tokias sutartis, kuriose tokias maksimumą pasiekusias kainas užfiksavo net ateinantiems septyneriems metams.
Kai labai greitai elektros kainos sumažėjo net kelis kartus, raštingieji energetikos ekspertai vėl rado kuo apkaltinti žmones – patys kalti, kad tiek daug mokate, reikėjo sudaryti naujas sutartis ir derėtis dėl naujų kainų su elektros tiekėjais.
Energetika – griežtai saugoma konservatorių teritorija?
Vis dėlto sunku visuomenei būti raštinga energetikos srityje, jeigu viskas šioje srityje yra užslaptinta. Energetika yra konservatorių teritorija, jų šėrykla, kurios vartai užrakinti devyniais užraktais ir ant kurių yra užrašas – pašaliniams įeiti draudžiama.
Seime yra tik vienas Seimo narys – A. Skardžius, kuris bando prasismelkti į tą konservatorių valdomą teritoriją, domisi energetikoje vykstančiais procesais. Už tai jis yra patekęs į konservatorių nemalonę.
A. Skardžius ne vieną kartą atskleidė faktus, kurie nuo Lietuvos visuomenės yra slepiami, išsiaiškino, kad energetikos išteklius Lietuvos valdžia kažkodėl dažnai perka daug didesnėmis kainomis negu jie kainuoja rinkoje. Kodėl taip vyksta – ar dėl valdančiųjų politikų nekompetencijos, ar dėl korupcijos, neaišku.
