Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai Seime atstovaujantis Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo politinės korupcijos byloje kyla klausimas dėl Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos narių tolesnės galimybės dirbti su valstybės paslaptį sudarančia ar riboto naudojimo informacija.
Parlamentaras kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas atlikti vertinimą – ar šiuo metu įstatymo leidėjo iniciatyvos teisę turintys asmenys, t. y. Seimo nariai, priklausantys Lietuvos liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytą lojalumo ir patikimumo Lietuvos valstybei kriterijų, kuris yra vienas iš būtinų sąlygų, vertinant, ar asmeniui gali būti suteiktas leidimas dirbti su riboto naudojimo ar valstybės paslaptį sudarančia informacija.
„Kalbame apie aukščiausiąją Seimo vadovybę – parlamento ir Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Darbo partijos pirmininką, Seimo Pirmininko pavaduotoją Andrių Mazuronį.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias visas asmuo privalo atitikti, norėdamas gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Viena iš tokių sąlygų yra lojalumo ir patikimumo sąlyga.
Ar šiandien, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui organizacijoms, kurios teismo pripažintos padariusios nusikaltimus valstybei, tokių organizacijų vadovai gali būti vis dar laikomi lojaliais ir patikimais šaliai? Mano nuomone, toks lojalumas ir patikimumas yra kvestionuotinas, ir visos aplinkybės dėl asmens atitikimo vertinimo sąlygoms turėtų būti vertinamos iš naujo, kaip ir numatoma įstatyme.
Būtent naujo vertinimo prašau iš atsakingos institucijos, t. y., Valstybės saugumo departamento, nes būtent jiems įstatymas numato prievolę, kad vertinimas dėl to, ar asmuo atitinka sąlygas leidimui dirbti su įslaptinta informacija, turi būti atliekamas iš naujo, jei paaiškėja naujos aplinkybės.
Šiuo atveju, tokios aplinkybės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas organizacijoms, kurioms šie asmenys vadovauja.
VSD, mano nuomone, privalo atlikti papildomą vertinimą ir duoti išvadą, ar Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir jos pavaduotojas Seime A. Mazuronis atitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintus lojalumo valstybei ir patikimumo kriterijus. Ir tai liečia ne tik šių partijų vadovus, bet ir Seimo liberalų ir Darbo partijos frakcijų narius, priklausančius šioms, teismo nuosprendžiu nusikalstamomis pripažintoms politinėms organizacijoms”, – sako Seimo NSGK vicepirmininkas D. Gaižauskas.
Parlamento narys taip pat kreipėsi į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, keldamas klausimą, ar nusikalstamoms organizacijoms – kokiomis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas Liberalų sąjūdis ir Darbo partija – priklausantys nariai, t. y. šių partijų atstovai visoje Lietuvoje, atitinka įstatyme numatytus reikalavimus leidimui turėti šaunamąjį ginklą.
„Turime faktą, kad dvi politinės organizacijos pripažintos kaltomis dėl nusikalstamos veikos ir nuteistos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teisė leidimui nešiotis ir laikyti šaunamąjį ginklą išduodama griežtai įstatyme atitinkant nustatytas sąlygas ir reikalavimus.
Mano vertinimu, nusikalstamai organizacijai priklausantys nariai tokių reikalavimų neatitinka, tad šių politinių partijų atstovai, kurie yra medžiotojai, šauliai, apsaugos darbuotojai ar šiaip turi teisę įsigiję šaunamuosius ginklus savigynai, turėtų pasirinkti – tolesnis priklausymas Liberalų sąjūdžiui ar Darbo partijai, ar leidimo ginklui praradimas”, – sako D. Gaižauskas.
