Jolanta Blažytė
Vokiečių ekonomistas W. Elsner pateikė labai vaizdingą palyginimą, kaip skirtingai politikai ir verslininkai sprendžia organizacijoje ir valstybėje kilusias problemas: „Jei verslo kompanija praradinėja savo rinkas, tai jos vadybininkai peržiūrinėja pardavimų strategijas, daro namų darbus. Tuo tarpu Vakarų pasaulio politikai laksto apie savo konkurentų ofisus ir šaudo su šautuvėliais“
Ekonomistas tokį palyginimą pateikė, kalbėdamas apie katastrofišką J. Bideno užsienio politiką – mat J. Bidenui būtų labai naudinga priimti Kinijos pagalbą, norint užmaskuoti JAV pralaimėjimą Ukrainoje bei normalizuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, tačiau dalis JAV politinio elito vis dar skelbia karą Kinijai.
Cituoju: „Pirmiausia, J. Bidenas norėtų Kinijos pagalbos Ukrainos klausimu. Jis norėtų, kad Kinija jam padėtų išeiti iš pralaimėto karo Ukrainoje, nepraradus veido ir suteikiant pasitenkinimą JAV politiniam- kariniam cirkui. Karas Ukrainoje beveik pralaimėtas ir Vašingtonui nelieka nieko kito, kaip tik prašyti Kinijos padėti „paspausti“ Rusiją.
Antra, Artimuosiuose Rytuose skubiai reikalinga Kinijos pagalba taikiam konflikto sureguliavimui. Išreikšdama paramą Izraeliui, Amerika artėja link to, kad nuo jos nusisuka buvę sąjungininkai arabų regione, tuo pačiu prieš Vakarus apjungdami senus jų priešus.
Tačiau kelyje į JAV ir Kinijos santykių sureguliavimą stovi agresyvus Vašingtono kursas Kinijos atžvilgiu ir tam tikras politikų ratas, rėkiantis apie karą su Kinija.“
(P.S. O mūsiškiai Matukas ir Žygis – ar ne iš to ratelio?)
Taigi, va, taip veikia tos mūsų politikų smegenys: laksto su šautuvais apie savo konkurentų ofisus, bet tuo pačiu prašo jų pagalbos. Sakysite, visiškas kognityvinis nupušimas? O aš ir nesakau, kad yra kitaip.
Bet jeigu nelakstysi su šautuvėliais, tai kokiu gi kitu būdu galėsi pabūti sau reikšmingu?
