Giedrė Gorienė
„Artūras Paulauskas – politinis lavonas“, „Naujoji sąjunga per Seimo rinkimus neperžengs 5 proc. rinkimų barjero ir nepateks į Seimą“, „Naujajai sąjungai iš rankų slysta specialiųjų tarnybų kontrolė“, „Jei Naujoji sąjunga nepateks į Seimą, Vytautas Grigaravičius bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl „Alitos“ privatizavimo“, – tokios ir panašios kalbos Seimo kuluaruose sklando jau pastarąjį pusmetį. Todėl niekam nebuvo staigmena, kai trenkė žinia: Algimantas Matulevičius išverstas iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko posto ir į šį postą įsirioglino socialliberalas Alvydas Sadeckas. Buvęs milicininkas, paskui policininkas, dar vėliau vienas iš privačios saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ įkūrėjų, o galiausiai Artūro Paulausko „pilkasis kardinolas“ ir policinės valstybės Lietuvoje vienas iš garantų. Ir įsirioglino Viktoro Uspaskicho darbiečių balsais. To paties Viktoro, kuris, slapstydamasis nuo Lietuvos teisėsaugos Maskvoje, per televizijos tiltus ant Artūro Paulausko už savo tremtį “urzgė” maždaug taip: “Artūrai, ar pamiršai, už ką ir kaip politikoje atsiradai?”
Tiesa, toks A.Sadecko užsispyrimas žūtbūt atsisėsti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko kėdę toli gražu ne visiems buvo suprantamas.
„Nesuprantu, kodėl šioje kadencijoje likus vos penkiems Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiams, Alvydas Sadeckas primygtinai ragino atstatydinti komiteto pirmininką Algimantą Matulevičių ir į jo vietą paskirti jį“, – gūžčiojo pečiais redakcijos šaltiniai iš Seimo Socialliberalų frakcijos.
Ir iš tiesų: jei mąstai kaip normalus žmogus, tuomet yra visiškai nesuprantama, kodėl iki Seimo kadencijos pabaigos likus vos penkiems komiteto posėdžiams, staiga reikia pakeisti komiteto pirmininką. Ką gi tai gali pakeisti?
Tuo tarpu jei mąstytum kaip koks nors kriminalinės struktūros elementas, tuomet turbūt tokį veiksmą galėtum suprasti taip – kaip gąsdinimą: „Per anksti mus „nurašėt“ – mes jums dar parodysim, ką galim! O jei ir teks mums išeiti iš politikos, tai išeidami taip trenksim durimis, kad nežinia dar kiek metų po to skambės! Patys žinot, ką mes galim – jau vienas vertė Artūrą Paulauską iš Seimo pirmininko posto, tai paskui pusantrų metų Maskvoje tupėjo!“
Gąsdinti. Gąsdinti, bauginti, gąsdinti. Ir dar kartą gąsdinti, bauginti, gąsdinti – toks buvusio tarybinio milicininko, savo karjeros priešaušryje paslydusio ant jaunos mergaitės, ir tarybinio prokuroro, pasiuntusio sveiką miškininką į „psichuškę“ Lietuvos nepriklausomybės priešslenkstyje, dueto devizas. Lyg šitie vyrai būtų ne buvę pareigūnai, o dabar – ne politikai, bet banditai. Nes gąsdinimais ir bauginimais normaliame pasaulyje užsiima tik banditai, o ne buvę Seimo ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkai…
Bet … Lietuva – ne „normalus pasaulis“, tiesa?
„Todėl esu įsitikinęs, kad mane iš posto reikia pašalinti tik todėl, kad parodytų savo jėgą ir įbaugintų kitus. Taigi jų tikslas yra vienas – įvaryti baimę“, – sako darbiečių balsais iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko posto už akių atstatydintas Algimantas Matulevičius.
Valstybė Prezidentui nereikalinga
“Aš įeisiu į Lietuvos politinio gyvenimo istoriją kaip ilgiausiai verčiamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas”, – juokdamasis sako Algimantas Matulevičius, tačiau tai – juokas pro ašaras, nes situacija pernelyg rimta.
Taip jau lėmė likimas, kad A.Matulevičius vadovavimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui perėmė pačiu karščiausiu metu: tuomet komitetas Seimo pavedimu vykdė valstybės saugumo reikalų tyrimą.
“Tačiau iš tiesų mes tyrėme ne vien tik valstybės saugumo reikalus – mes susidūrėme su valstybės užvaldymo problema”, – sako A.Matulevičius.
Apie “žydrųjų albinų” klaną, užvaldžiusį Lietuvą, tuomet daug rašė Lietuvos žiniasklaida. Tarp jos – ir “Karštas komentaras”.
Pamatę, kad situacija pernelyg rimta, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai ėmė belstis į Prezidento duris.
“Deja, buvome neišgirsti”, – atsidūsta A.Matulevičius.
Maža to, Prezidento reakcija buvo visiškai priešinga – Prezidentas paniekino valstybės saugumo reikalų tyrimą atlikusį Seimo komitetą.
“Šiandien šitos istorijos aš nenoriu kartoti – ji labai gerai žinoma Lietuvos žmonėms. Tačiau noriu pasakyti, kad tyrimo metu mes gavome labai daug liudijimų (apie 1500 puslapių), daug slaptos rašytinės medžiagos, taip pat analizavome ir viešą medžiagą, ir, padarę analizę, padarėme išvadą – kad mūsų valstybė yra užvaldyta. Tačiau Prezidentas, užuot atleidęs susikompromitavusius saugumo pareigūnus ir užuot sustabdęs šį antikonstitucinį šliaužiantį perversmą, važinėjo į saugumą juos palaikyti! Taigi dalį medžiagos mes išviešinome”, – sako A.Matulevičius.
A.Matulevičius teigia iki šiol negalįs pamiršti tų valstybės vyrų, kurie su ašaromis akyse, matydami šią baisią situaciją Lietuvoje, sakė: „Jūs esate vieninteliai, kurie galite kažką padaryti“.
“Tačiau mes atsimušėme į Prezidento abejingumo sieną”, – “Karštam komentarui” sakė A.Matulevičius.
Kai vyko komiteto tyrimas, A.Matulevičių ir jo kolegas drąsino ir dabartinis Seimo pirmininkas Č.Juršėnas. Jis sakė: „Negalima persekioti komitetui liudijusių vyrų – Seimo garbė yra juos apginti“.
“Tačiau kur šiandien yra ta Seimo garbė? Per vieną naktį ta Seimo garbė pradingo”, – sako Seimo narys.
“Vieną komitetui liudijusį saugumietį pavyko palikti saugume – po aštuonių mėnesių jis sugrįžo į darbą. Tačiau aštuonis mėnesius jaunas vyras negavo atlyginimo, turėjo du mažus vaikus, turėjo mokėti bankui kreditą ir gyveno tik iš žmonos algos. Tačiau netgi ir į žmonos darbą buvo atsiųsti saugumiečiai, kurie vertė darbdavį ją atleisti iš darbo… Įsivaizduojate, kokie yra žiaurūs metodai? Mūsų valstybėje – tokie žiaurūs metodai?!” – negalėjo tokia žiauria realybe patikėti A.Matulevičius.
“Žinot, aš žinojau, kad mūsų valstybėje yra negerai… Aš žinojau, kad mūsų Prezidentas yra proginis – nelabai nori vykdyti tai, ką jam reikia daryti pagal Konstituciją… Tačiau aš tikrai neįsivaizdavau, kad jam valdant valstybę, bus prieita iki tokio baisaus masto nusikaltimų!” – stebisi A.Matulevičius.
Dar keli štrichai, ir į leidyklą iškeliaus Seimo nario Algimanto Matulevičiaus knyga. Joje – apibendrintas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vykdytas saugumo veiklos tyrimas.
“Žmonės turi žinoti, su kuo mes susidūrėme ir kas yra užvaldęs mūsų valstybę”, – sako A.Matulevičius.
“Valstybininkai”
“Žodis „valstybininkas“ iš tiesų turėtų būti labai pagarbiai tariamas. Tačiau pas mus jis yra tariamas su minuso ženklu, ir aplink jį sukasi labai daug žmonių. Dalį jų įvardino jūsų laikraštis, dalį – „Lietuvos žinios“, todėl aš nesikartosiu. Bet jie dirba ir Konstituciniame Teisme, ir Valstybės saugumo departamente, ir Prezidentūroje, ir Vyriausybėje, ir jie daro labai didžiules įtakas. Jų yra ir „Lietuvos ryte“, ir TV3 žinių tarnyba dirba visiškai jiems…” , – vardijo “valstybininkus” A.Matulevičius.
Taigi klanas, kurį jis pajudino, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, iš tiesų yra labai, labai galingas. Todėl nenuostabu, kad jėgos, verčiančios A.Matulevičių iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posto, susivienijo.
“Ta situacija, kuri po mūsų tyrimo susiklostė, Viktorui Uspaskichui grįžus, dar labiau paaštrėjo – esu įsitikinęs, kad klanas padarė viską, kad tik Uspaskichas grįžtų: vis tik pusantrų metų žmogus buvo pabėgęs iš Lietuvos, ir tie 25 nelegalūs milijonai, kuriuos atskleidė mūsų prokurorai, matyt, yra tik aisbergo viršūnė, kurią galima įrodyti”, – sako A.Matulevičius.
“Nepaisant to, mūsų tyrimas atskleidė baisius dalykus – ta byla buvo marinuojama. Ir ji jau būtų numirusi, jeigu nebūtų reikėję kažką tai daryti, kai Uspaskichas išdavė Paulauską – kai išvertė iš Seimo pirmininkų. Ir tada ta byla buvo paleista į viešumą ir pradėta realizuoti”, – Darbo partijos bylos pradžią prisimena A.Matulevičius. – “Ir šis pavyzdys – rodiklis, kad bylomis galima įvairiai manipuliuoti ir galima įvairiai elgtis”.
“Žinot, mane atsistatydinti iš šio posto agitavo gražiuoju – buvęs mūsų partijos vadas Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas manęs prašė: „Algimantai, tu suprask, manęs prašo, man prieš Prezidentą nepatogu…“ O aš sakiau: „Palauk, ko Prezidentas prašo? Prašo, kad aš pasielgčiau prieš savo sąžinę? Juk šitas pūlinys anksčiau ar vėliau sprogs!“ Todėl aš prieš savo sąžinę eiti negalėjau. Štai, ir išvertė”, – sako A.Matulevičius.
Kaltinimai V.Uspaskichui – tik dėl juodos buhalterijos?
Seimo narys A.Matulevičius nesupranta, kaip asmuo, pusantrų metų besislapstęs nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje, grįžęs į Lietuvą ne tik kad nėra suimamas, bet dar ir tampa aktyviu Lietuvos politinio žaidimo dalyviu!
“Kažkada Mykolą Burokevičių ir Juozą Jermalavičių „pasodino“ 15 metų už tai, kad jie darė nusikaltimus valstybei.
Mano supratimu, jeigu tu naudojai pinigus, norėdamas pakeisti valstybinę santvarką, tu irgi darei nusikaltimus valstybei. Todėl apie kokią „buhalterinę apskaitą“ mes kalbame?” – stebisi A.Matulevičius.
“Be to, visame šitame fone labai įdomiai atrodo Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas. Buvęs generalinis prokuroras, prašęs ne vieną žmogų „pasodinti“, kaip liaudis sako, „reikalaudavęs kraujo“, turėtų būti kaip krištolas švarus ir sąžiningas. Tačiau dar visai neseniai kalbėjęs apie Viktoro Uspaskicho ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, šiandien Paulauskas jau siuntinėja pas Uspaskichą Antaną Valionį ir aptarinėja bendras koalicijas!”, – negali patikėti tuo, kas vyksta mūsų politikoje, A.Matulevičius.
Tačiau, pasak jo, iš tiesų čia nėra ko stebėtis: “Tiesą sakant, aš pats kadaise maniau, kad Artūras Paulauskas yra krištolinio tyrumo žmogus. Tačiau galiu pripažinti, kad labai dėl jo apsirikau: jis išaugo su nelegaliais Uspaskicho pinigais – jau visi pamiršo Jangilos 270 milijonų”, – sako A.Matulevičius.
“Ir J.Pupka ir po šiai dienai vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūrai! O juk būtent J.Pupkos aplaidumo dėka tie 270 milijonų nebuvo konfiskuoti ir sugrąžinti į biudžetą, o buvo „susitvarkyta“ su Kauno mokesčių inspekcijos viršininke…”, – prisimena Seimo narys.
“Galų gale nuo Artūro Paulausko kaip nuo žąsies vanduo nutekėjo tai, kad jisai leido atleisti nuo naftos gavimo mokesčio savo draugus – tai ir Rimantas Stonys, ir Viktoras Uspaskichas, ir kiti mūsų tyrime minimi asmenys… Šitos pavardės atitinkamai figūruoja ir kitose institucijose, tačiau tai yra labai jautri informacija, ir aš visko sakyti negaliu – kas ne kvailas, tas supras.
Tai ką, mūsų tauta labai turtingai gyvena, mūsų biudžetui nereikia pinigų, kad lengva ranka galėtumėm keletą šimtų milijonų atsisakyti? Bet tai padarė Artūro Paulausko socialliberalai praeitoje kadencijoje.
O kiek buvo nusiskundimų dėl Viktoro Uspaskicho, kada jis pardavė savo „Vikondos“ tinklą! Buvo parodytas vienintelis reportažas apie tai, kad „Vikondos“ tinklas už vieną dolerį parduotas kažkokiai ofšorinei firmai… O visi žinome, kad tą tinklą nupirko „Ekonomija“, kuri paskui šitą tinklą pardavė „Rimi“.
Žinoma, kad Viktoras Uspaskichas „Vikondą“ pardavė tikrai ne už vieną dolerį, tačiau šita schema buvo pasinaudota tam, kad nebūtų sumokėti valstybei mokesčiai. Ir tuo metu Viktoras Uspaskichas buvo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir Artūro Paulausko soclibų frakcijos narys!
Vienu žodžiu, Viktorą Uspaskichą „pagimdė“ ir Artūras Paulauskas, ir Algirdas Brazauskas, ir visi kiti, kurie V.Uspaskicho priešgimdyviniame fone „suvalgė“ Prezidentą Rolandą Paksą”, – įsitikinęs A.Matulevičius.
Apetitas kyla bevalgant
“Aišku, mano nuomonė apie Rolandą Paksą – ne visada ideali. Aš pykstu, kad žmonės išrinko Rolandą Paksą, o jis pasidavė, leidosi šitos šutvės nuimamas. Jis negalėjo leistis jų nušalinamas! Ir dėl to aš ant jo pykstu. Tačiau aš visada sakiau ir sakau: jie neturėjo teisės atstatydinti žmonių išrinkto Prezidento.
O kai jie tą padarė, jiems atsirado apetitas – pamanė, kad ir visus kitus sutvarkyti jiems – ne problema.
Ir kai jiems reikėjo patvarkyti mane, jie galvojo, kad labai greitai tai bus padaryta. Ir jie nesugalvojo nieko geresnio, kaip mane padaryti… KGB patikėtiniu.
Artūras Paulauskas turbūt pamiršo, kad dar Nikita Chruščiovas visiems KGB darbuotojams buvo uždraudęs verbuoti komjaunimo darbuotojus į KGB. Ir manęs negalėjo verbuoti! O pažymą dabar atspausdinti galima bet kokią – firminių blankų tada jokių nebuvo, o rusiškai rašančią mašinėlę surasti irgi ne problema… Be to, nepamirškime – tai atsitiko prieš pat mūsų komiteto išvadų rašymą.
Man, tarp kitko, Arvydas Pocius, būdamas mano kabinete, leptelėjo tokią frazę: „Tas pažymas galima ir padaryti…“
Prieš pat išvadų rašymą! Ir jis pas mane atėjo lyg tarp kitko…. O paskui atsirado šita pažyma. Paskui vėl viskas nurimo… O paskui jis šitą kortą panaudojo savo garsiojoje kalboje…
Ir ką daro Prezidentas? Prezidentas sako, kad „tai labai rimta, reikia sukviesti Valstybės gynimo tarybą“.
Iki tol aš maniau, kad Valstybės gynimo tarnyba turi ginti Lietuvą, o ne Arvydą Pocių.
Rezultato apogėjus – VSD vadovo ir kitų pareigūnų tarnybiniai butai.
Ką daro Prezidentas su premjeru Gediminu Kirkilu? Ogi sako: „Čia nieko blogo…“
Ir šiandien mes Lietuvoje turime tokią situaciją, kad mes saugumo ne-tu-ri-me”, – konstatuoja buvusio milicininko A.Sadecko ir ko nuverstasis Seimo Nacionalinio sauugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Matulevičius.
Jis prisipažįsta netikintis, kad, pasikeitus VSD vadovui, situacija VSD ir Lietuvos valstybėje pasikeistų.
“Na, taip, Povilas Malakauskas – padoresnis žmogus. Tačiau ką jis gali vienas padaryti, jeigu Albinas Januška, sėdėdamas pas Gediminą Kirkilą, ir toliau vadovauja saugumui, o VSD generalinio direktoriaus pavaduotojais toliau dirba D.Dabašinskas su D.Jurgelevičiumi, kurie ir toliau tvarko visus šituos reikalus? Tai P.Malakauskas padarytas vėlgi, atsiprašant, marionete, o, jei reikės, tai jį dar padarys ir atpirkimo ožiu, kada reikės…
Štai dabar, pavyzdžiui, mūsų komitetas nagrinėjo Telšių apskrities mokesčių inspekcijos viršininko Antano Naujoko atvejį. Žmogus užkabino tam tikrų pareigūnų giminaičių, kurie dirbo tam tikrose statybinėse firmose, atlyginimų mokėjimą vokeliuose. Žmogų atleidžia iš pareigų, išsikviečia į saugumą ir tris valandas tardo! O kada mes paklausėme informacijos, mums parašo: „Čia mes vykdėme operatyvinius veiksmus“. Lyg tai vos ne jį apsaugoti norėdami! Taigi, kas čia vyksta toje valstybėje?
Niekas nėra nuo to dalyko apgintas!” – teigia A.Matulevičius.
Telefoninių pokalbių pasiklausymo mastas – nežinomas
“Vienas iš tų, kurie mane verčia, – Seimo narys A.Ivanauskas. Jis su „Dujotekanos“ atstovu V.Orechovu demonstratyviai išėjo iš Pilietinės demokratijos partijos. Jie gi griovė mūsų partiją nuo pat pradžių! Aš sakiau V.Muntianui: saugokis tų žmonių, jie nedirba komandai. Ir gyvenimas parodė, kad aš buvau teisus. O A.Ivanauskas ketverius metus vadovavo Seimo operatyvinės veiklos priežiūros komisijai, kurią praeitoje kadencijoje sukūrė Paulauskas su Sadecku. Gal tam ir sukūrė, kad jinai nieko nedarytų? Nes tai komisijai nieko ir nereikėjo daryti – užtektų komiteto, jei komitetas rimtai dirbtų, o ne būtų vieno žmogaus įkaitas, kaip kažkada buvo.
Tačiau A.Ivanauskas šitoje komisijoje nieko nedirbo. Ir todėl pas mus, Lietuvoje, yra visiškai palaida bala su telefoninių pokalbių pasiklausymais, sankcionavimu, o kas baisiausia, mes net nežinome telefoninių pokalbių pasiklausymo masto! Prieita iki to, kad jau ministrų kabinetuose „blakės“ randamos! Ir niekas už tai neatsako!
Surenku komitetą, bandau aiškintis, ir kai kam labai nepatiko tas, ką aš bandžiau daryti. Ir kai tik pajudini tą, tai iš karto nepatinka. Ir todėl susidaro toks įspūdis, kad mūsų spec.tarnybos yra sukomplektuotos klaneliui, ten dirba jų žmonės ir jie turi dirbti tiktai klaneliui, o ne Lietuvai.
Atsiprašau, bet net tarybiniais metais KGB buvo kontroliuojama. Komunistų partija ir KGB vieni kitų nekentė, bet vis tiek KGB nebuvo leidžiama peržengti ribų – Stalino laikams nebuvo leidžiama sugrįžti. Ir kai prasidėjo „perestrojka“, Lietuvos kalėjime už įsitikinimus sėdėjo nedaug žmonių…
O dabar Lietuva – nepriklausoma, bet net 70 procentų žmonių sako, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau! Ir sakydami, kad tada gyventi buvo geriau, žmonės turi omenyje ne materialinę būklę, o saugumą – kad sovietmečiu gyventi buvo saugiau.
Tačiau ko norėti, jei mes šiandien turime apsimelavusį Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką? Ir Prezidentas V.Adamkus tokius dalykus toleruoja”, – piktinosi netvarka valstybėje A.Matulevičius.
Kur mūsų Prezidentas?
“Prezidentas šiandien gali pykti ant manęs, gali nepykti, bet aš noriu praskleisti vienos paslapties skraistę (anksčiau aš žurnalistams šito dalyko nesakiau): praėjusių metų rudenį jo iniciatyva aš vienu du su juo kalbėjausi. Prezidentas manęs prašė: „Netrukdyk Malakauskui“.
Aš tikrai Malakauskui netrukdau. Nuoširdžiai sakau. Ir jeigu aš nebūčiau agitavęs už jį savo kolegų, Malakauskas tikrai nebūtų patvirtintas VSD generaliniu direktoriumi.
Aš žinojau, kad klanas nori Pocių palikti, todėl mums tikrai reikėjo padaryti tą pakeitimą.
Todėl aš pasakiau V.Adamkui: „Prezidente, Malakauskui netrukdysiu, bet Jurgelevičius ir Dabašinskas ten pavaduotojais neturi dirbti“.
Ir Prezidentas man pažadėjo, kad mėnesio – dviejų mėnesių laikotarpiu ta problema bus išspręsta. Ir aš pusę metų tylėjau.
O dabar jau beveik ir metai prabėgo. Tai kur tas Prezidento žodis?
Juk to reikia ne man – reikia Lietuvai”, – sako A.Matulevičius.
“Ir kai visą tai matai, kai pamatai pono Uspaskicho pagalbą padengiant Prezidento rinkimų skolą, kai pamatai Valdą Adamkų suteikiant Sadekovui pilietybę, tai pasidaro labai nejauku – kokioje valstybėje mes gyvename?
Juk Sadekovo ir Borisovo pilietybių suteikimo net nėra ko lyginti: Borisovas – tai ir Lietuvoje gyveno, ir jo vaikai čia užaugo, ir verslas jo čia buvo… O Sadekovas? Ar Prezidentas V.Adamkus bent matė Sadekovą savo akyse? Ir paskutinę savo prezidentavimo dieną suteikia jam Lietuvos pilietybę… Štai kaip prekiaujama Lietuvos pilietybėmis!
Vieną Prezidentą dėl pilietybės išmetame kaip musę iš barščių, o kitas Prezidentas sėdi po šiai dienai ir dengia šitą klaną!” – piktinosi A.Matulevičius.
“Ir jeigu taip toliau bus, ir turint omenyje tai, kad Gediminas Kirkilas – visai ne premjeras, o tik Albino Januškos atstovas spaudai (nes tikrasis premjeras yra Albinas Januška), tai iki ko mūsų valstybė nusiris (juoba kad ir Algirdas Brazauskas Socialdemokratų partijos vairą perdavė įtakojamam žmogui)?” – klausia Seimo narys.
“Nepasiduosiu”
Tai vis dėlto, kodėl A.Matulevičius verčiamas iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko posto?
“Kai šiandien liko labai nedaug iki Seimo rinkimų, prie klano lendantiems elementams – nes Paulauskas ir kiti nėra klano nariai (klanas tik jais pasinaudoja) reikia parodyti jėgą: žiūrėkite, kokie mes esame galingi! Jūs, klanas, nesusitvarkėte su Matulevičiumi, o mes susitvarkysime!
Ir tai padaryti buvo labai paprasta: parinkti „šiukšlių“, pasakyti, kad Matulevičius – „kagėbėšnikas“, atimti iš manęs leidimą dirbti su slapta informacija, ir aš komitete turėjau nebebūti. Sekanti būtų Juknevičienė, paskui Kašėta… Ir Seimas guli ant menčių, kaip ir buvo suplanuota… O eilinis žmogus pasižiūrės, kad, jeigu šitaip tvarkomasi su komiteto pirmininkais, su Seimo nariais, tai ko tikėtis vargšui žmogui?
Todėl šiandien aš mataui vienintelį dalyką – nepasiduoti.
Nuims, nuims – eisiu į rinkimus, kalbėsiu atvirai, nes tai, ką pamačiau per komiteto tyrimą, yra labai rimta: „Dujotekana“ nėra šiaip sau dujomis prekiaujanti įmonė – R.Stonio pavaduotojas yra KGB pulkininkas Piotr Vojeika, kuris Afganistane su pačia pirma spec. komanda šturmavo prezidento Amino rūmus. O tai darė tik ypatingai patikimi anai valstybei asmenys…
Todėl jeigu Lietuvos valstybė šiandien Piotrui Vojeikai yra lojali, tai gal ir jam reikėtų ramiau pabūti, o ne lakstyti ir padavinėti parlamento komitetą į teismą? Labai jau jie čia pas mus įsijautė…” – sako A.Matulevičius.
“Beje, kalbant apie KGB rezervistus, tai A.Pocius su A.Valioniu turėjo sėdėti viename kabinete ypatingos padėties atveju: jie žinojo, kur yra bylos, ką jiems reikės daryti… Jie buvo apmokyti. Žinot, 1989 metais ateiti į rezervistus reikėjo turėti proto… Vadinasi, jie tikėjo ana sistema ir ana santvarka. Ir realybėje, manau, turbūt ir vyksta tas KGB rezervo planas…” – sako A.Matulevičius.
Ignalinos atominės – greičiausiai nebus
“Žinot, latviai jau nebetiki, kad lietuviai statys atominę elektrinę. Todėl latviai labai rimtai, kad išsivestų jungtį, nes mes per daug jau užsižaidėme. Todėl pasakysiu, kad tas visas LEO LT kūrimas absoliučiai nieko bendro neturi nei su jungtimis, nei su atominės elektrinės statyba – tai yra paprasčiausias žmonių kvailinimas, kaip paimti vidury baltos dienos ir dešimčiai „biednų“ berniukų atiduoti visą Lietuvos energetinę sistemą. Žinoma, ne už gražias akis.
Bet čia tik viena medalio pusė. O kita – niekas nedaroma, kad būtų pratęstas Ignalinos AE antrojo bloko darbas.
Ūkio ministras visus metus sėdėjo tik su “Maxima”, premjero patarėjas visus metus irgi sėdėjo tik su “Maxima” (ir nuėjo į LEO Lt valdybą), o užsienio ministras visus metus važinėjo į Gruziją – užuot važinėjęs į Gruziją, jis turėjo važinėti po visas Europos Sąjungos šalis ir tartis dėl mūsų IAE antrojo bloko darbo pratęsimo. Manau, kad prancūzai mums padėtų, susirastume draugų, ir situacija būtų visai kita. Būtume įrodę, kad reikia pratęsti darbą, kol pasistatysime naują AE.
Tačiau, mano duomenimis, Europos Komisijai Lietuva specialiai pateikė blogus skaičiavimus, kad Lietuvai nieko neatsitiks, jei bus uždaryta Ignalinos AE. Man tai paaiškino labai rimti žmonės. Tiktai tie dokumentai yra slepiami.
O žinot, kodėl mūsų valdžiai reikia, kad Ignalinos AE antro bloko darbas nebūtų pratęstas? O todėl, kad “Dujotekanos” prezidento Rimanto Stonio vyrai su „Gazpromu“ jau projektuoja ir Kauno termofikacinėje elektrinėje statys turbinas, gamins elektros energiją ir tą eklektros energiją brangiai pardavinės mums (kadangi, uždarius Ignalinos AE, jos mums trūks).
Taigi, šitame “LEO Lt” projekte sutampa ir “Dujotekanos” , ir “Maximos” interesai…
Štai taip yra žaidžiama su valstybe, su mūsų nepriklausomybe, su mūsų žmonių gyvenimu”, – teigia A.Matulevičius.
Kur A.Paulauskas ir V.Uspaskichas sudarys koaliciją?
“Žinot, kadaise miestuose būdavo tokie stendai: “Jų ieško milicija”. Tai dabar, manau, galėtų būti tokie partijų reklaminiai stendai: “Balsuokime už nusikaltėlių ir dalinai dar netapusių jais bloką”. Toks blokas visiškai “papuoštų” mūsų Seimą.
Aišku, aš šaržuoju. Nes tai yra baisu. Nes vyksta tokie baisūs sandėriai…
Štai, kad ir mano kolegos iš Darbo partijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto: iš pradžių, kai aš pirmą kartą atsistatydinau (ir kai Seimas mano atsistatydinimo nepatvirtino), darbiečiai iš mūsų komiteto man sakė: “Kodėl tu atsistatydinai? Juk mes kartu vykdėme tyrimą! Mes tave remiame!” O dabar ateina ir sako: “Nepyk, mums vadas liepė už tavo atsistatydinimą pasirašyti…”
O vadas yra Viktoras Uspaskichas.
Ir iš tikrųjų vyksta labai negražus žaidimas – toks jausmas, kad Darbo partijos byla jau baigta. Nes ponas Paulauskas pasakė: “O mes po rinkimų sudarysime koaliciją”. Tai man įdomu, kur sudarys koaliciją – Seime ar kalėjimo kameroje?” – klausia A.Matulevičius.
"Karštas komentaras", 2008 m. birželio 20 – liepos 4 d.
