Vytenis Paulauskas
Visai neseniai, dar praėjusios S. Skvernelio vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Petrauskienė aiškino, kad Lietuvos švietimas suklestės tik tuo atveju, jeigu bus atleista šeši tūkstančiai mokytojų. Tad kodėl dabar visi verkia, jog trūksta mokytojų? Juk toks ir buvo buvusios ir dabartinės vyriausybės tikslas – sukelti krizę dėl mokytojų trūkumo ir, „sprendžiant“ mokytojų trūkumo problemą, uždaryti dar kelis šimtus mokyklų.
Dabartinis švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sakė, kad „negalima bukai sumažinti mokinių skaičiaus klasėse neturint tam sąlygų ir infrastruktūros, nes tada sugriūtų švietimo sistema“. Neva, jeigu būtų sumažintas mokinių skaičius klasėse, tai reikėtų papildomai pastatyti keliasdešimt mokyklų tam, kad būtų sutalpinti mokiniai. Pasak ministro G. Jakšto, jau dabar yra 600 klasių komplektų, kuriuose viršijamas maksimalus mokinių skaičius klasėje.
Taigi, naujų mokyklų statyti G. Jakštas nesugeba ir nenori, o štai plano uždaryti 139 mokyklas, kuriose mokosi mažiau kaip 60 mokinių, neatsisako.
Manau, kad problema yra ta, jog ministras nesugeba logiškai mąstyti. Kur eis mokiniai iš tų uždarytųjų mokyklų? Manau, atsakymas yra aiškus. Eis į tas mokyklas, kurios jau ir dabar yra perpildytos. Tad gal neuždarykime tų mokyklų, kurios jau yra pastatytos, tada nereikės ir naujų statyti.
Deja, politikams labai patinka viską griauti, naikinti, o kai reikia ką nors tų griuvėsių vietoje pastatyti, tai jiems tampa jau neįveikiamu uždaviniu.
Sveikatos ministro melas
Beje, su logika yra susipykęs ir sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys. Aiškindamas, kodėl, jo nuomone, reikėtų uždaryti ligonines, gydymo įstaigas, jis sakė, kad jos neturi pakankamo finansavimo, nes „apmokama pagal paslaugų kiekį, jeigu nėra paslaugų, nėra ir apmokėjimo“.
Taigi, šiuo atveju A. Dulkys kartoja įprastinį melą, viską apversdamas aukštyn kojomis. Juk iš tikrųjų paslaugos ligoniams nesuteikiamos ne todėl, kad nėra tų paslaugų poreikio, bet dėl to, jog ligonių kasos nesuteikia finansavimo toms paslaugoms. Yra kvotos paslaugoms. Jeigu bus viršytos tos kvotos, tai ligonių kasos neišsiteks joms skirtame biudžete. Būtent todėl ir susidaro didžiulės eilės, kai ligoniams reikia laukti net kelis mėnesius.
Taigi, paslaugų ligoniams reikia, tačiau joms neskiriamas finansavimas.
Problema – ne darbo krūvis, bet tarifas
Buvusi S. Skvernelio vyriausybė atliko su sveiku protu nesiderinančią reformą – įvedė vadinamąją etatinę mokytojų darbo apmokėjimo sistemą. Tačiau juk tai yra ta pati buvusi sistema, tik kitaip pavadinta. Viena pamoka (kontaktinė valanda) arba valanda už papildomus darbus buvo pavadinta viena trisdešimtšeštąja etato dalimi. Mat dabar, norint turėti pilną etatą, būtina per savaitę surinkti 36 tokias etato dalis.
Anksčiau pilnu etatu buvo laikoma 18 pamokų (kontaktinių valandų) per savaitę. Dabar, norint turėti pilną etatą, reikia surinkti ne 18, bet 24 savaitines pamokas ir dar 12 valandų už papildomus darbus gauti iš mokyklos vadovybės.
Tam, kad sistema būtų dar labiau sujaukta, dabar darbo krūvis skaičiuojamas ne vienai savaitei, bet visiems metams.
Mokytojų darbo krūvį padidinus dvigubai, tai leidžia ministerijos vadovybei teigti, jog mokytojai uždirba mažai todėl, kad jie per mažai dirba, neturi pilno etato. Ministras G. Jakštas taip pat sakė, kad „problema, kad mokytojo darbo krūvis yra nepakankamas“.
Deja, iš tikrųjų problema yra ne ta, kad darbo krūvis yra nepakankamas, bet kad tarifinis atlygis už vieną mokytojo darbo valandą yra per mažas. Jeigu vienos valandos tarifinis atlygis būtų pakankamas, tai būtų visai nesvarbu, kokią „etato“ dalį turėtų mokytojas, savo atlyginimu jis būtų patenkintas.
Net jeigu ir bus pasiektas valdžios įsipareigojimas mokytojams mokėti 30 % didesnį negu vidutinį atlyginimą, to bus per mažai. Mat atlyginimas bus skaičiuojamas pagal 36 valandų mokytojo „etato“ darbo krūvį. 30 % didesnis už vidutinį šalies atlyginimą mokytojams atlyginimas turėtų būti mokamas už 18 savaitinių valandų darbo krūvį.
Ir švietimo ministras meluoja
Mokytojai su Vyriausybe derasi dėl atlyginimų ir darbo sąlygų. Tačiau nepanašu, kad profsąjungoms derybomis ar net streiku pavyks ko nors pasiekti. Mat jos atsimuš į įprastinę Vyriausybės pastatytą sieną – bus sakoma, kad mokytojams daugiau pinigų negu suplanuota nėra ir nebus.
Ministras G. Jakštas sakė: „Dėl streikavimo daugiau lėšų neatsiranda. Biudžetas yra suplanuotas ir nėra kažkokių perteklinių lėšų ar sutaupymų, kad būtų galima skirti atlyginimams“. Deja, šiuo atveju ministras meluoja. Štai ką pasakė prezidento G. Nausėdos patarėjas V. Augustinavičius: „575 mln. eurų šiemet buvo surinkta virš plano“. Taigi, galima prognozuoti, kad tokių perteklinių lėšų iki metų galo bus surinkta dar daugiau, gal net iki milijardo eurų.
Norėdamos ką nors laimėti, profsąjungos būtinai turi nurodyti ne kokį nors abstraktų, o labai konkretų pajamų šaltinį, iš kurio būtų galima didinti mokytojų atlyginimus. Būtent toks pajamų šaltinis ir yra viršplaninės valstybės biudžeto pajamos. Deja, nepanašu, kad profsąjungos sugebėtų tą padaryti. Jos šauks – duokit pinigų, Vyriausybė atsakys – pinigų nėra, ir tuo viskas pasibaigs.
Homoseksualizmo propaganda GĮP
Užtat nepasibaigs gyvenimo įgūdžių, lytiškumo ugdymas mokyklose. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nuolat aiškino, kad gydo ne vaistai, bet tik tuose vaistuose esanti veiklioji medžiaga. O visos kitos vaistuose esančios sudėtinės dalys neturi jokios įtakos ligos gydymui. Veiklioji medžiaga dažnai būna bjauraus skonio, todėl tą bjaurastį reikia kaip nors užmaskuoti papildomomis medžiagomis. Todėl stengiamasi, kad vaistai, dėka tų papildomų medžiagų, būtų panašūs į lengvai nuryjamą saldainiuką.
Yra vaistai, kurie skirti visuomenės homoseksualizavimui. Suaugusiems šiam tikslui skirti vaistai yra Stambulo konvencija, o vaikams – gyvenimo įgūdžių, lytiškumo ugdymo programa.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad JAV po intensyvaus visuomenės gydymo tam skirtais „vaistais“ homoseksualų skaičius padidėjo daugiau kaip dešimt kartų – nuo 1,7 iki 19,7 procentų. Taigi, panašų rezultatą tikimasi pasiekti ir Lietuvoje, pritaikius intensyvų visuomenės „gydymą“ jau nuo mažens, kaip planuojama, nuo 4 metų amžiaus. Nuo tokio amžiaus nuolat kalant į vaikų galvas, kad tai, kas nenormalu, yra normalu, galima pasiekti norimų rezultatų.
Sakoma, kad Stambulo konvencija yra skirta tam, kad moterys būtų apsaugotos nuo smurto artimojoje aplinkoje. Iš tiesų, kas gi nenorėtų, kad moters namuose nemuštų jos nuosavas vyras, todėl ir priešintis Stambulo konvencijos ratifikavimui tarsi niekas neturėtų. Tačiau iš tiesų klasta slypi tame, kad smurtas prieš moteris yra ta vaistų papildoma medžiaga, kuri leistų visuomenei nepastebimai praryti ir vaisto veikliąją medžiagą – įteisinimą homoseksualių santuokų ir leidimą homoseksualams įsivaikinti vaikus. Jeigu tai būtų išbraukta iš Stambulo konvencijos, tai ji niekam nebūtų įdomi ir niekas nereikalautų jos ratifikuoti.
Net ir tie, kas kritikuoja gyvenimo įgūdžių programą, sako, kad joje yra ir gerų dalykų. Galbūt. Tačiau tie geri dalykai yra tik tam, kad būtų galima užmaskuoti esminį dalyką – „vaisto“ veikliąją medžiagą – homoseksualizmo propagandą.
Kiek yra lyčių?
Viena iš programos rengėjų N. Istomina sakė, kad „programoje nėra apie lyčių skirtumus“. Jeigu nėra jokio skirtumo tarp lyčių, tai reiškia, kad poruotis gali ne tik vyras su moterimi, bet tarpusavyje tiek vyrai, tiek ir moterys.
Vis dėlto tiek gyvenimo įgūdžių ir lytiškumo programos rengėjams, tiek ir jos aiškintojams reikėtų paimti anatomijos vadovėlį ir jie įsitikintų, kad yra didelis skirtumas tarp lyčių, skiriasi tiek jų fizinė sandara, tiek net ir psichologija, nes tai yra susiję su gamtos toms lytims priskirtoms funkcijoms atlikti.
Žmogaus organizmas yra labai sudėtingas, viskas jame yra tampriai susiję, todėl negalima tikėtis, kad mechaniškai kokią nors žmogaus kūno dalį nupjovus, o kitą prisiuvus, pasikeis ir žmogaus lytis.
Dabar populiaru politikų klausti, kiek yra lyčių. Šis klausimas yra panašus į kitą klausimą – kam priklauso Krymas. Jeigu politikas pasakys, kad lyčių yra tik dvi, jis gali būti apkaltintas tuo, kad yra Kremliaus agentas, putinistas. Todėl valdantieji – konservatoriai, liberalai stengiasi visaip išsisukti, pavyzdžiui, kalbėdami apie Nemunu plaukiančias ledo lytis, kaip tai padarė ministrė pirmininkė I. Šimonytė, ir pan. Mat pagal savo išpažįstamą ideologiją, tam, kad įtiktų savo užsieniniams šeimininkams, jie turėtų sakyti, kad lyčių yra 72 ar net ir dar daugiau, tačiau jie patys tuo netiki.
Situacija panaši į tą, kuri buvo sovietmečiu, tik dar absurdiškesnė. Dabar taip pat politikai, įdiegdami gamtos dėsnius neigiančias programas, moko vaikus to, kuo patys netiki.
Šunys geriau?
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Vokietijoje demonstraciją surengė asmenys, kurie save tapatina ne su žmonėmis, bet su šunimis. Tad visai logiška būtų galvoti, kad tokie asmenys galėtų sudaryti santuoką ir su šunimis.
Manau, kad ne kartą aukštą savo profesionalumą, atitinkantį pasaulinį lygį, demonstravusiems Lietuvos teisininkams būtų nesunku įrodyti, kad tokia santuoka neprieštarauja Lietuvos konstitucijai. O tuo, kad ir Lietuvos žmonės myli šunis, galima įsitikinti iš to, kaip plečiasi paslaugų spektras, skirtas šunims.
Miestiečiai savo šunis laiko ne kur nors lauke, pririštus prie būdos, bet savo išpuoselėtuose namuose, gal su šunimis ir miega vienoje lovoje. Tad kodėl šunų negalima būtų laikyti šeimos nariais ar net partneriais? Tuo labiau kad iš šuns patirti smurtą artimojoje aplinkoje yra daug mažesnė tikimybė, negu iš žmogišką pavidalą turinčio savo partnerio.
Yra dvi lytys. Visa kita ne lytys o tipo pasirinkimas bet ne prigimtis.