Valdas Tutkus: O ką, jei jie puikiai supranta, ką daro?

Valdas Tutkus
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas

Štai, prabėgo savaitgalis. Tikrai gražus. Buvo malonu pasidalinti įspūdžiais. Tikrai džiaugčiausi, jei galėčiau rašyti tik apie malonius dalykus, kurių tikrai nemažai. Tačiau…

Pastaruoju metu daug galvoju, mąstau. Nutariau pasidalinti savo mintimis su jumis, pagalvoti kartu. Gal klystu? Gal jūs galvojate kitaip? Nes mintys tikrai nelinksmos, visai nepanašios į šį nuostabų savaitgalį.

Visai neseniai laikraštyje „Karštas komentaras“ pasidalinau sprendimo priėmimo proceso reikalavimais: ką reikėtų daryti, norint, kad sprendimai būtų pasverti ir kad būtų pasiektas rezultatas? Pasidalinau, nes niekaip negalėjau suprasti, kodėl šiandien valdžioje esantys žmonės taip nevykusiai valdo mūsų Šalį. Vis galvojau, kad gal per jauni, gal nesuvokia ar nežino. Va, ir patariau.

Žadėjau tęsinį, taigi, tam tęsiniui subrendau. O ką, jei jie puikiai supranta, ką daro? Jei tai daroma sąmoningai, siekiant labai konkrečių tikslų, visai ne tų, kurių, mano manymu, turėtų siekti? Kas, jei jie tikrai nuoširdžiai dirba Valstybės ir žmonių labui, tik Valstybė ta – ne Lietuva, o žmonės – tai ne mes, ne Lietuvos piliečiai? Tada viskas atsistoja į savo vietas. Tada aišku.

Veju nuo savęs tokias mintis, bet jos vis lenda į mano galvą. Pasamprotaukime kartu.

Kodėl taip atsitiko, kad priėmėme mums Baltarusijos KGB maloniai atsiųstą S. Tichanovskają, suteikėme jai „prezidentinį“ statusą? Kiek žinau, Baltarusijos opozicija jos jokia lydere nelaiko. Ar tikrai reikėjo bėgti pirma traukinio, reikalaujant vis didesnių sankcijų iš Europos Sąjungos, kurios finale galutinai išstūmė Baltarusiją į Rusijos glėbį ir dabar jau turime Rusiją ne tik Kaliningrado srityje, bet ir Baltarusijoje? Ir ne tik Rusiją, bet ir branduolinį ginklą?

Noriu priminti, kad A. Lukašenka buvo pakankamai draugiškai nusiteikęs Lietuvos ir Europos atžvilgiu. Ar šiandien taip yra?

Ką pasiekėme, uždraudę „Belkalio“ trąšų ir kitų Baltarusijos prekių gabenimą Lietuvos geležinkeliais per Klaipėdos uostą? Padarėme blogiau Baltarusijai? Ne. Baltarusija nieko neprarado, už tai nemažai laimėjo Rusija iš tranzito. O su ja juk irgi „kariaujame“, taip sakant, visaip silpniname. Tik, va, gaunasi kažkaip atvirkščiai.

Ar neatrodo keista, kad iš visų „nedemokratinių režimų“ visame Pasaulyje išsirinkome kalbėti iš „jėgos pozicijų“ būtent su Kinija? Gal kas paaiškins, kodėl išsirinkome būtent Kiniją, su kuria turėjome milijardines apyvartas ir šimtamilijoninius eksportus? Negi neatsirado ko nors arčiau?

Ir galų gale, kodėl valdantiesiems taip parūpo Kinija ir jo santykiai su Taivaniu, iš kurio, kaip matyti, žadėtos ekonominės naudos, matyt, nesulauksime? Užtat labai neblogos investicijos nutekėjo į Vokietiją ir Prancūziją. Lieka tik pasidžiaugti už šias Valstybes, nors, kiek man žinoma, jos jokių Taivanio atstovybių pas save nei steigė ir vargu ar planuoja.

O kaip šiandien sekasi Lietuvos geležinkeliams, Klaipėdos jūrų uostui? Kaip sekasi „Lifosai“, „Achemai“ kitiems verslams? Kodėl verslas traukiasi iš Lietuvos?

Baisiausia, kad tai daroma užzombinant mūsų žmones apie vadinamąsias vertybes. Niekas juk nenori atrodyti „nevertybiškai“, va, ir palaikome, deja, ne visada mąstydami, galvodami apie tikrąsias vertybes, kurios yra šeima ir Dievas, Tauta ir Tėvynė.

Mūsų, Lietuvos žmonių gerovė, kurios taip ir nesuspėjo kol kas sukurti mūsų Prezidentas. Matyt, todėl, kad per daug dėmesio skyrė kitai Valstybei, jos žmonėms.

Leisiu sau priminti, kad Romos gladiatoriai ėjo mirti šlovindami Cezarį, TSRS žmonės raudojo po Stalino mirties, Hitleris ir Musolinis surinkdavo milijoninius mitingus, kuriuose žmonės raudojo iš laimės, galėdami pamatyti fiurerį.

Šiandien Putino populiarumas Rusijoje siekia nematytas aukštumas ir matomas Rusijos gelbėtoju. Nepagalvojote, kodėl? Negi visi tokie kvaili ir neišprusę? O gal tiesiog paveikti ir apkvailinti kryptingos propagandos? Gal jiems buvo sukaltos kitokios „vertybės“? Gal jie tiesiog tikėjo tomis „vertybėmis“? O tuos, kas netikėjo, užčiaupė arba pašalino. Nieko neprimena? Nematote panašumų?

Kodėl šiandien Lietuvoje taip dažnai girdime šūkius pakariauti? Kodėl agituojami mūsų vaikinai ir merginos imti ginklą ir – į karą? Tiesa, tie, kas agituoja, patys kariauti neina, tik pinigus siūlo ir „skatina patriotizmą“.

Ar nekelia nerimo tai, kad vis garsiau Lietuvoje girdėti kalbos apie tai, kad mes, kaip Valstybė, privalome įsitraukti į tą karą? Apie tai kalba ir kai kurie politikai, visuomenininkai. Štai, ir Ohmanas vėl pasireiškė. Tikrai labai ilgai rinko labdarą, kėlė savo autoritetą ir, kai tik pasidarė daugiau mažiau žinomas, pračiulbo. Tai jam mūsų Vėliava užkliuvo (reikia vietoje jos ukrainietišką kelti), tai pradėjo aiškinti, kokias mokyklas reikia pervadinti, o, štai, pastarosiomis dienomis ką išgirdome? Kad „Europa turi KARIAUTI su Rusija“. Atsiranda sekėjų.

Nieko, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje aiškiai pasakė, jog Aljansas su Rusija nekariaus? Kad tai buvo pasakyta ir JAV, ir Britanijoje? Vokietija, Prancūzija, kiek žinau, irgi neplanuoja. Ar pagalvojate, kas tokiu atveju kariaus? Kur tas antras ar trečias frontas eis? Ir, svarbiausia, kuo mums, Lietuvai, tas karas baigsis? Aš suvokiu. Ar suvokiate jūs, į kur mus stumia? Jau net nekalbu apie tokius „menkniekius“, kaip šeimos, tėvystės, motinystės sąvokų iškraipymą, vaikų seksualizavimą, narkotikų įteisinimą ir daugelį kitų reikalų.

Matyt, nenuostabu, kad Seime siūlomos, manau, anksčiau nesuvokiamos iniciatyvos – pvz., nekelti, net per šventes, mūsų Valstybės Vėliavos, tačiau kartu su tuo įteisinti privalomą Ukrainos vėliavos kėlimą. Nestebina ir spalvų gama partijos, save vadinančios konservatoriais, suvažiavime. Nestebina ir tai, kad besąlygiškai paklūstame tai Briuseliui, tai Vašingtonui, tai dar kam nors.

Kaip gali vadintis Tautos išrinktaisiais tie, kas „geriau žino už mus“, ko žmonėms reikia, nes, pagal juos, žmonės, kurie juos išrinko … Nerašysiu tų bjaurių žodžių kuriais mus vadina pasiskelbęs elitas. Negi negalime gyventi be pono? Manau, galime ir turime.

Galų gale viskas mūsų rankose. Gal suprasime, kad tik atėję į rinkimus galime pakeisti situaciją. Gal nereikia klausyti tų, kurie skleidžia melą, kad „nuo mūsų niekas nepriklauso“, kad „nėra už ką balsuoti“, kad „vis tiek falsifikuos“ ir t.t. Visa tai tam, kad esantieji išliktų valdžioje. Tik klausimas: jei anie išliks, ar išliks Lietuva? Aš ne apie pavadinimą – aš apie lietuvius, apie Tautą.

Manau, jei ateisime visi, kaip balsuodami už nepriklausomybę, tada tikrai nuo mūsų priklausys. Tai gal tas pusvalandis, kurį sugaišime ateiti į rinkimus, vertas to, kad pabandytume? Manau, vertas.

Gavosi daugoka, tačiau tai – tik maža dalis minčių, kurios neramina. Visgi tikiu mūsų žmonėmis. Tikiu, kad mums ne tas pats, kokioje Valstybėje augs mūsų vaikai ir anūkai, ir kokios bus jų VERTYBĖS.