Karalius Saliamonas (maždaug 970 – 928 m. per. Kr.) laikomas protingiausiu visų laikų žmogumi. Todėl nutariau peržvelgti jo patarimus, išdėstytus Biblijoje kaip Saliamono patarlės. Pažiūrėkime kiek jo mintys aktualios nūdienai, kai mums taip reikia išminties.
1:7 skelbia pagrindinę mintį, kuri seks per visą Saliamono patarlių knygą: „Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai išmintį niekina ir nesileidžia pamokomi“. D-vo baime Biblijoje įvardijama moralė, jos normų paisymas. Čia Saliamonas įspėja, kad ateistai bus paniekinamai nusiteikę religijos atžvilgiu ir visokeriopai vengs religijos kaip išminties šaltinio. 29:27 „Teisiajam neteisusis yra neapykanta. Bet kas vaikščioja teisiųjų keliais, nekenčiamas bedievių“.
Pagrindinis neišmanėlio bruožas – kad jis vengia mokslo. 1:22 „Kaip ilgai jūs, kvailiai, užsiimsite kvailystėmis, jūs keikėjai keiksmais ir jūs, neišmanėliai, mokslo vengimu?“. Mūsų laikais, kai informacija tokia prieinama, neišmanymas yra didžiausia kvailystė ir savęs sumenkinimas. 1:32 „Neišmanėliai užsimuša savo pačių užgaidomis. O kvailiai gauna galą, savimi pasitikėdami“. Esame įspėjami, kad neišmanymas veda į kvailystes, o kvailystės sumurkdo mūsų gyvenimą. Todėl labiau už viską žmogui dera vengti nežinojimo.
Šią mintį pratęsia 2 13- 14: „Palaimintas žmogus, kuris randa išminties ir žmogus, kuris įgauna proto, nes su ja prasiversi labiau nei sidabru ir užsidirbsi daugiau nei skaisčiausiu auksu“ 2:16: „Jos (išminties – AG) dešinėje yra ilgas amžius ir turtai bei garbė jos kairėje“.
Išmintis iškeliama aukščiau turtų. Tas, kuris siekia išminties, gaus ir turtų. Tas, kuris siekia turtų be išminties, jų nesukaups. 4: 6–7 „Neapleisk jos ir ji išlaikys tave, mylėk ją ir ji saugos tave. Nes pradžia išminties yra jos klausyti ir mylėti protą labiau už visą kitą turtą“. Krikščionybė nuo šios nuostatos atsiribojo paskelbusi, kad išminties dera atsisakyti vardan tikėjimo. Išminties meilė evangelijose vadinama fariziejiškumu. Tačiau iš Patarlių knygos dvasios galima spręsti, kad Karalius Saliamonas tokį požiūrį pavadintų beprotyste.
2:27 „Nevenk vargstančiajam gero daryti, nes D-vas davė tau rankas pavartoti tokiam reikalui“. Padėdami nepasiturinčiam padedame sau patiems. Taip pat radau eilutę, kad tas, kuris kaupia turtus palūkanų keliu, iš tiesų gausina turtus to, kuris dosnus vargstantiems. Tas gali mums paaiškinti, kodėl dideli turtai ir labdara žengia koja kojon.
4: 22- 23 „Nusikaltėlis sugaunamas savo paties nusikaltimų ir jį supančioja jo paties nuodėmių virvės. Jis mirs, kadangi nesileido sudraudžiamas ir prasižudys beprotiškai, nesuvaldęs savo geismų“. Iš tiesų, egzistuoja didelė koreliacija tarp ateizmo ir nusikaltimų išvešėjimo. Tačiau bedieviai, kaip teigia Saliamonas, išminties nekenčia, todėl nė už ką patys nelikviduos nusikaltimų priežasties, t.y. pačios bedievystės. 16:22: „Išmintis yra gyvas šaltinis tam, kuris ją turi, tačiau kvailių auklėti nėra prasmės“.
Bet bedievystė žmogų neišvengiamai pražudo: 10:24-25: „Ko bedievis bijo, tas jį užklumpa. Bedievio nebebus kaip praėjusios audros, o teisusis išsilaikys amžiams“. 24:20: „Nes piktieji neturi jokių vilčių ir bedievių šviesa turės užgęsti“. Taigi neteisybė pasaulyje visuomet prieis liepto galą.
Karalius Saliamonas turi šį tą pasakyti ir apie ekonominių krizių priežastis. 15:6-7: „Teisiojo namuose daug turto, bet bedievio pelnas pražudo jį patį“. Kadangi žydai turtingi, o mūsų (lietuvių) turtai vis pražūva, tai gal verta įsiklausyti? Arba dar: 13:22 „Teisuolis paliks savo lobį vaikų vaikams, bet nusidėjėlio turtas atiteks teisiesiems“.
Dar šį tą randame apie klestėjimo paslaptis. Saliamonas ragina nevengti kruopščiai, kokybiškai atlikti savo darbą: 12:11: „Kas savo dirvą stropiai įdirba, tas turės apsčiai duonos, bet kas vėjus gaudo, tas yra kvailys“. Arba 22:29: „Jei pastebėsi apsukrų darbininką, tai jis nepasiliks prastųjų tarpe, bet išeis tarnauti karaliui“ – papildomos pastangos darbe iškelia žmogų į geresnę aplinką. 14:23 „Kas sunkiai dirba, susikrauna turtus; kas tik kalba, tas skursta“.
O nedoras elgesys darbe ar versle žmogų sunaikina: 20:17 „Vogta duona skani pradžioje, bet vėliau ji yra kaip burna, pila žvyro“. 15:27 „Gobšusis ardo savo paties namus, bet kuris kyšių nekenčia, tas išliks gyventi“. 10:2 „Neteisingai įgyti turtai nepadeda, bet teisingumas išgelbsti iš mirties“.
Karalius Saliamonas pataria nesižavėti alkoholiu: 23:31 „Nežiūrėk į vyną, kad jis taip raudonas ir stikle taip gražiai atrodo. Jis lengvai nuslenka, bet vėliau įkanda kaip gyvatė ir užnuodija kaip angis“. Kai Lietuvoje 10 proc. gyventojų alkoholikai, kai praktiškai kiekvienas savo giminėje turime bent po vieną pražuvusį nuo alkoholio, keistai atrodo mūsų gerumas šiam baisiam mirties užkratui. Be to, pomėgis alkoholiui neleidžia žmogui praturtėti: 21:17 „Kas mėgsta girtauti, tam prisieina skursti. Kas smaguriauja ir mėgsta vyną, tas nepralobsta“. Tad visos tos gurmaniškos subtilybės, jei pasitikėsime išminčiumi, stovi tarp mūsų ir klestėjimo.
O klestėjimo paslaptis, kaip teigiama 10:22 „Viešpaties palaiminimas daro turtingais be vargo“.
Kelerius metus pastudijavęs judaizmą, negalėčiau geriau apibūdinti žydų finansinio klestėjimo priežasties. Viešpaties palaiminimas tenka tiems, kurie bijo D-vo, t.y. tvirtai laikosi moralės normų.
Patarlių knygoje randame rimtų perspėjimų dėl paleistuvavimo. Karalius Saliamonas sako, kad paleistuvystė yra ženklas, kad nuo to D-vas yra nusigręžęs: 22:14 „Kekšės burna yra lyg gili duobė. Kam Viešpats nemalonus, tas jon nupuola“. Tie, kurie paleistuvauja, perspėjama keletą kartų, neteks turtų, pvz. 29:3 „Kas myli išmintį, pradžiugina savo tėvą. Kas susideda su kekšėmis, netenka savo lobio“. Tas perspėjimas pakartojamas Patarlių knygoje 6: 26 „nes dėl kekšės netenka vyras savo duonos, o ištekėjusi moteris svetimaudama nuvaro savo vyra mirtin“.
Tačiau susidėjęs su padoria moteriške, priešingai, lobį įgysi: 31:10 -11 „Kas randa padorią moteriškę, toji yra brangesnė už brangiausius perlus. Jos vyro širdis gali ja pasitikėti ir jisai duonos nestokos“. 31:23 „Jos (padorios moteriškės – AG) vyras yra gerbiamas visuomenės, kartu sėdi su valdžios vyresniaisiais“. Šias išvadas, tiek dėl nuskurdimo per paleistuvystę, tiek dėl padorios žmonos, visiškai patvirtina Thomas Stanley knygoje „Milijonieriaus mąstymas“ (šioje knygoje pateiktos išsamių tyrimų apie milijonierių vertybes ir gyvenimo būdą išvados).
Dabar labai populiaru siekti prasiilginti jaunystę įvairiomis plastinėmis operacijomis, ieškoma vaistų, stabdančių senėjimą. Į tai Karalius Saliamonas atsako: 10:27 „Bijodamas D-vo, prailginsi savo gyvenimą, bet bedievių metai yra trumpinami“. Taigi, ilgaamžiškumo paslaptis – dievobaimingas gyvenimo būdas.
Karalius Saliamono įžvalgos prieštarauja dabar įsigalėjusiam požiūriui į vaikų auklėjimą. Jis ragina vaikus drausminti fizinėmis bausmėmis: 13:24 „Kas gailisi rykštės, nekenčia savo sūnaus. Jei tu jį myli, nesigailėk jo sudrausti“. Arba 23: 13 „Nesiliauk baudęs savo vaiko, nes nuo rykštės jis nenumirs“. Žinoma, turime atskirti du dalykus – kai tėvai nesusivaldę pradeda daužyti vaiką: tai ne auklėjimas – tai smurtas. Tačiau vaikų auklėjimas be fizinių bausmių neša mums nelaimingų ir savanaudžių vaikų kartą. Garsus vaikų auklėjimo specialistas dr. Benjaminas Spokas, kuris ir išpopuliarino auklėjimo be fizinių bausmių teoriją, susilaukė didelės nelaimės – jo „be smurto“ išauklėtas sūnus nusižudė.
Na, ir galiausiai – ką Karalius Saliamonas mums turi pasakyti apie tautą ir visuomenę. Jis visų pirma pataria siekti tautai teisingumo ir moralės: 14:34 „Teisingumas išaukština tautas, bet nuodėmė žmonėms pražūtis“.
Padarysime išimtį ir trumpam persikelsime į Saliamono tėvo Karaliaus Dovydo 1-ąją psalmių knygą. Dovydas sako (praleisiu citatas), kad kai šalyje atsiranda per daug amoralumo, įsigali bedieviai. Kai bedieviai įsigali, jie pridaro įvairių kraują stingdančių beprotysčių. Galiausiai, dėl išplitusių amoralių poelgių tauta netenka savo žemės turi keliauti tremtin. Kas, tiesą sakant, mums matant dabar ir vyksta.
Per visą Saliamono patarlių knygą seka pagrindinė gija: 14:18 „Neišmanėliai gauna tai, ką užsitarnauja savo neišmanymu, bet išmintingieji yra apvainikuojami žinojimu. Piktieji turi nusilenkti gerųjų akivaizdoje, o bedieviai teisiųjų vartuose“. Atminkime, kad Išrinktoji tauta šiais patarimais naudojasi jau trys tūkstančiai metų, ir tai jiems leido stebuklingai išlikti ir klestėti. Jei paklausysime Karaliaus Saliamono, tai karštai trokšime išminties, kuri iš tiesų yra ne kas kita, kaip D-vo valios pažinimas ir pagarba jai.
Jei taip, tuomet Karaliaus Saliamono išvada nuteikia optimistiškai: išmintis apsaugo žmogų geriau nei mūras lig dangaus. Ir neišvengiamai ateis laikas, kai piktasis turės nusilenkti gerajam, o bedievis turės nuleisti galvą teisuolio vartuose.
