Valdas Tutkus
Mieli, Bičiuliai,
Nuoširdžiai dėkoju už jūsų paramą, skambučius ir supratimą, už tai, kad nesate abejingi tam, kas vyksta, mūsų mylimoje Lietuvoje. Tikiu, kad kartu atkursime tokią Lietuvą, kokios laukėme visus 32 metus.
Noriu atsakyti į prieš kelias dienas apie mane išplatintą šmeižtą.
Šį šmeižtą, savo socialinio tinklo paskyroje platino, ne kas kitas, o Karolis Žukauskas, buvęs Laisvės partijos steigėjo, Remigijaus Šimašiaus patarėjas, kuris siaurino gatves, rengė paradus, vertė Vilnių betono džiunglėmis. Dabar oficialiai jis dirba tam pačiam Jonui Oehmanui, dėl kurio veiklos man kyla pagrįstos abejonės, apie kurias buvau pasidalinęs su Jumis.
Kaip rodo statistika, šis mano įrašas pasiekė daugiau nei 350 000 žmonių. Dėkoju tiems žmonėms, kas likote neabejingi, kas dalinotės, komentavote bei reiškėte palaikymą.
Trumpai pakomentuosiu man metamus „kaltinimus ir interpretacijas“, taip ir daugiau sužinosite apie mane.
Taigi, nuo pradžių ir iš eilės:
1. Teigiama, kad iki 1991 metų tarnavau tarybinėje kariuomenėje. Būdamas karininkas, kapitonas, nutariau tęsti mokslus ir 1988m. pavyko įstoti į geriausią tuo metu M.Frunzės karo akademiją. Nebuvo lengva, nes neturėjau įtakingų užtarėjų, buvau lietuvis, kurių jau anuomet nelabai mėgo. Po Sausio 13-osios nedelsiant grįžau į Lietuvą. Dėl mano aiškių pažiūrų ir reputacijos, buvau pakviestas kurti Lietuvos kariuomenę. Buvau tarp tų, kuriems buvo suteikta ypatinga garbė – man ir mano kolegoms buvo suteikti PIRMIEJI Lietuvos kariuomenės karininko laipsniai.
2. Toliau šmeižto straipsnelio autorius, aktyviai dalyvauja kažkokio kompromiso paieškoje dėl Kariuomenės vado skyrimo 2004 metais. Komentarų apie šį blefą neturiu. Faktams įvardinti pažymėsiu, kad Prezidentas Valdas Adamkus dar iki Generolo J. Kronkaičio skyrimo tose pareigose matė mane, tačiau su tuo nesutiko to meto valdantieji KONSERVATORIAI. Dar priminsiu, kad mano kandidatūrai 2004 metais Seime buvo pritarta VIENBALSIAI.
3. Apie tarnybą Afganistane, galiu tik pasakyti, kad tai buvo vienas sudėtingesnių laikotarpių mano gyvenime. Skrisdamas į misijas, visada kildavau iš Vilniaus oro uosto. Visos kitos kalbos ta tema, tai autoriaus vaizduotės vaisius.
4. Tai tiesa, kad dirbau kompanijoje „Hoptrans Projects“, ir atstovavome įmonę „Trans Conteiner“ taip pat, kaip ir daugelį įvairių Europos vežėjų. Buvome pajėgus vykdyti nestandartinius užsakymus, todėl minimų dalių gabenimo nesureikšminu, ir tame nedalyvavau Galiu pasakyti, tai yra ypatingai skaidri lietuviško kapitalo įmonė, akcininkai ir steigėjai lietuviai, nėra jokių neaiškių užsienio investuotojų.
5. Kaltinimai korupcija man išvis nepriimtini. Neslėpsiu- siūlė. Ir gražiuoju ir piktuoju. Neėmiau ir neimsiu! Manęs niekada nelydėjo korupciniai skandalai. Čia tik priminsiu seną lietuvišką patarlę: „kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa“. Iš Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus pareigų pasitraukiau pats (gal verčiau pažymėti, kad buvau „ paprašytas“ pasitraukti) ir ne dėl kažkokios korupcijos, o po to, kai viešai išreiškiau abejones dėl galimai nuostolingo Lietuvai „Boxer“ šarvuočių pirkimo. Tuometinė Prezidentė, D. Grybauskaitė išsikvietė į savo kabinetą tuometinį ministrą J. Oleką ir Kariuomenės vadą Generolą V. Žuką ir pareiškė, kad jei V. Tutkus liks vadovauti asociacijai, tai tie turi nutraukti visus kontraktus su visomis asociacijos įmonėmis.
Supratęs, kas laukia asociacijos kompanijų, aš nutariau pasitraukti.
Keletas pastabų dėl šio „Boxer“ pirkimo: palyginus su konkurentų „Piranija“, kaina buvo maždaug dvigubai didesnė. Nebuvo siūloma jokio Lietuvos verslo įtraukimo į projektą, nebuvo jokios kalbos apie 100% grąžą perkant ginkluotę, ir dar daug ko. Jau nekalbu, kad kontraktas nebuvo įvykdytas laiku ir apie tai, kad tie žymieji „Boxer“ tinkamai nešaudė. Bet tam reikia atskiros temos.
6. Toliau tris šmeižto straipsnelio punktus – „Bedarbis, Bebrinės partijos ir finansai rinkimams“ – apjungsiu į vieną.
Autorius toks „beraštis“ informacinėje erdvėje, kad net nesugeba rasti jį taip jaudinančių dokumentų, t. y. deklaracijų. Kitaip žinotų, kad nurodytais metais mano šeimos deklaruotas turtas sudarė 280000 Eur.
Gyvenu iš pensijos, kurią man skyrė. (Teisybės dėlei pasakysiu, kad man nusavino 14 ištarnautų metų stažą).
Tikrai dar kurį laiką buvau „Hoptrans Projects“ akcininkas. Turėjau visus 0,26% akcijų. Iš ten ir buvo tie 209 Eur papildomų pajamų. Vėliau tas akcijas perleidau, todėl liko 0 Eur papildomų pajamų.
Mano narystė Lietuvos regionų partijoje niekam nėra paslaptis. Man patinka ši partija, jos žmonės ir organizacijos tikslai. Tai nuostabu, kad pasisekė suburti tokį nuostabų kolektyvą jaunų, nedalyvavusių politikoje, neabejingų, siekiančių permainų žmonių.
Mano komandos rinkimų biudžetas buvo 4399 Eurai. Taip įvyko todėl, kad atsisakiau nuo verslo paramos tam, kad nebūčiau niekam skolingas. Kaip jau minėjau, niekas neduoda tokių pinigų šiaip sau. Juos po rinkimų reikia atidirbti. O aš nenoriu būti kažkam skolingas. Dabar turime, ką turime. Man atrodo, kad tiek Seime, tiek savivaldybėje (Vilniaus) „atidirbinėjama“ pilnu tempu, bet gal jūs turite kitą nuomonę.
Dėl gerbiamo Ryšardo Burdos. Gerbiu šį principingą žmogų, kuris yra teisės mokslų daktaras, profesorius, advokatas ir dėkoju, kad paaukojo savo uždirbtus pinigus, kaip ir kitiems, kurie paaukojo mūsų komandos rinkimams.
Dėl „šeimų maršo“ autorius visai pasiklydo, vargšelis. Nesu maršo narys ir niekada nebuvau, tačiau besąlygiškai remiu tai, ką jie daro. Kai kviečia pasisakyti – pasisakau, ir pasisakysiu ateityje, nes tai, ką autoriaus bendražygiai daro su mūsų šeimomis man yra nepriimtina ir nebus priimtina niekada.
7. Visokių susapnuotų smulkmenų net nekomentuosiu, bet visgi yra „pasiūlytų“ temų, kurių negaliu nepaliesti. Pirma, aš savęs jokiu ekspertu neprisistatinėju, o atvirkščiai, ne kartą esu minėjęs, kad nelaikau savęs ekspertu. Dėl karo pradžios Ukrainoje suklydau. Gana smulkiai apie to priežastis pasakojau įvairiose laidose. Dar esu paminėjęs tokią frazę „…gaila kad prašoviau, tik prašoviau ne vienas, o dauguma analitikų…“.
8. Visą „nuoširdų paaiškinimą“ autorius skyrė alkoholio temai. Nenoriu eilinį kartą kalbėti ta tema, nes jau viskas ir ne kartą pasakyta. Niekada neslėpiau, kad buvau sulaikytas neblaivus už vairo ir nuoširdžiai dėl tokio savo elgesio gailiuosi. Gavęs pelnytą pamoką, padariau išvadas. Nuo tos dienos nebevartoju alkoholio. Visiškai.
9. Toliau autorius gan įdomiai aptarinėja skyrimo į pareigas Lietuvos kariuomenėje procedūras. Matyt, palygino su Šimašiaus laikų Vilniaus savivaldybe. Bet Kariuomenėje viskas daug paprasčiau: Personalo departamentas pateikia kandidatūras, kurias svarsto komisija. Komisijoje Kariuomenės vadas nedalyvauja. Po to pateikiami siūlymai. Kariuomenės vadui pritarus, siūlymas pateikiamas ministrui ir jau jis priima galutinį sprendimą. Per 5 metų kadenciją gal ir buvo kokie du atvejai, kai komisijai nepritariau. Matyt, autorius, svarstydamas apie personalo skyrimo procedūras Lietuvos kariuomenėje, supainiojo su savo asmenine patirtimi Vilniaus savivaldybėje.
10.Negaliu nepaminėti ir ordino temos. Reikia žinoti, kad, kai vadas gauna tokį aukštą apdovanojimą, tai yra ir karių nuopelnas, tų, kurie mane dengė savimi, kurie sužeistą nešė rizikuodami savo gyvybėmis, kurie kariavo kartu. Aš oficialiai pareiškiu, kad ir koks tas ordinas man bebūtų brangus, bet AŠ JO NEATSIĖMIAU.
11. Dėl to, kad esu šalininkas taikos Ukrainoje tikrai negaliu nesureaguoti, ir tai ne rusiškas naratyvas. Dalyvavau Afganistano kare, ir puikiai žinau, kas yra karas. Mano pozicija yra labai aiški. Karas nusineša daug Ukrainos žmonių gyvybių, sėkmės šansų taip vadinamo kontrpuolimo sulaikymui nėra, ir tai ne tik mano, bet ir daugelio vakarų karo analitikų įžvalgos. Aš kalbu, kad kartu su vakarais turime ieškoti sprendimo. K. Žukauskas domisi, ar aukoju Ukrainai. Taip, aukoju. Taika Ukrainai yra ne rusiškas naratyvas, o vakarietiškas. Valdantiesiems tai nepatinka. o ir J.Ohmanui nebus dėl ko pinigėlių rinkti.
Beveik visas autoriaus fantazijas pakomentavau. Žinau, kad JIE nenurims, dar sulauksiu nemažai purvo, nes jiems neramu. Jie neturi kaip manęs „užkabinti“ tik skleisdami išgalvotas ir niekuo nepagrįstas istorijas.
O aš sakysiu savo nuomonę ir toliau.
Kai pamačiau, kokio lygio žmonės patarinėjo Šimašiui, tai iškart supratau, kodėl Vilnius taip žemai krito.
P.S. Beje, filmukas, kuriame Ohmanas kalba apie tuos nelaimingus 30%, irgi jau pašalintas iš visų viešųjų paskyrų. Matyt, gerai „prisišnekėjo“, kad net sukėlė tokį rimtą skandalą. (Ši informacija iš 15min.lt)
P.P.S. Jei muša- einu teisingu keliu. Daug labiau sunerimčiau, jei pradėtų girti!
