Šiandien generalinis prokuroras Darius Valys gavo kauniečio S.Sokolovo laišką, kuriame išreiškiamas susirūpinimas Lietuvos teisėsauga ir prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su rezonansine „teroristės“ Eglės Kusaitės byla.
Kadangi piliečių laiškai paprastai generalinio prokuroro nepasiekia – atsiduria žemesnių pavaldinių stalčiuose, o laiškų autoriams nusiunčiami šabloniški atsakymai, tai siekdami, kad šis laiškas naująjį generalinį prokurorą pasiektų ir kad laiško turinys gen.prokurorui būtų žinomas, skelbiame šį laišką viešai „Karštame komentare“:
Gerbiamasis gen. prokurore!
LR Konstitucijos 31-sis straipsnis skelbia – „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu…“
Kodėl mūsų valstybėje vis daugėja „rezonansinių bylų“ (kai kurie „klasikai“ net mini „bylas-žudikes“), t.y. nusikaltimų (kartais net „nesuspėjusių“ įvykti) tyrimų, sulaukiančių atgarsio visuomenėje? Ar tik ne todėl, kad NEKALTI (anot Konstitucijos 31 str.) žmonės yra laikomi nežmoniškomis kalinimo sąlygomis, jiems neleidžiama susitikti su artimaisiais (ne paslaptis, jog dažniausiai tai būna spaudimo forma, o ne „saugiklis“ mistiniam „informacijos nutekėjimui“), prieš juos galimai naudojamos neleistinos p o v e i k i o priemonės.
Visuomenė nepasitiki prokuratūros sistema? Taip! Ir pastarųjų mėnesių įvykiai, tarp jų ir „teroristės“ Eglės Kusaitės bylos tyrimas (ar kūrimas?), rodo, kad visuomenė turi visą teisę nepasitikėti teisėsaugos struktūromis. Juk vienas iš teisėsaugos struktūrų veiklos ypatumų yra tai, kad šios struktūros turi PELNYTI pasitikėjimą, o ne vien TIKĖTIS jo. Aprašomu (E. Kusaitės bylos) atveju tai reiškia, jog JEIGU VISUOMENĘ PASIEKĖ INFORMACIJA apie neleistino poveikio priemonių naudojimą prieš merginą (ir ne vien iš Lietuvos pareigūnų pusės), prokuratūra turi tai išsamiai ištirti, arba, jei prileistume (nors, prisipažinsiu, itin nenoriai), kad faktai neatitinka tikrovės, prokuratūra turi įtikinamai ĮRODYTI TAI. O tai įmanoma padaryti tik LEIDUS su Egle Kusaite (kuri kol kas, anot LR Konstitucijos, yra nekalta) susitikti artimiesiams, nepriklausomiems ekspertams bei visuomenės atstovams. Tyrimui tai pakenkti NEGALI, ir Jums tai kuo puikiausiai žinoma. Tačiau to nedaroma. Tad ir toliau išlieka klaikiai neaiškiu Eglės Kusaitės likimas, ir, kas turėtų būti itin svarbu Jums, toliau nyksta mūsų valstybės piliečių nepasitikėjimas prokuratūros sistema.
Svarbu ir tai, kad nėra įmanomas veiksmingas teisėsaugos struktūrų darbas, jei nesama visuomenės geranoriškos paramos. Teisėsaugos struktūros, tapdamos izoliuotos nuo visuomenės (dėl pastarosios nepasitikėjimo šiomis struktūromis), dažniausiai dirba vienintelės, galimai dirbtinai komponuojamos „versijos“ kryptimi. Iš čia matyti, kad teisėsaugos veikla gali būti visavertė bei veiksminga tik tuomet, kai ji įgyja mechanizmą, nuolat atkuriantį pasitikėjimą savimi.
Tuo tarpu mes matome tik dirbtinus aukštų pareigūnų „pasiaiškinimus“, aiškiai prasilenkiančius net su elementariąja logika.
Štai Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyr. prokuroras A. Kliunka spaudos konferencijoje kalbėjo: „Ir atskirai jiems (Rusijos Federacijos pareigūnams – S.S.) buvo suteikta teisė susitikti, pasimatyti (su Egle Kusaite – S.S.)“.
„Pasimatymas“ – tai dvišalis kontaktas, vykstantis (ar įvykęs) SUTIKUS ABIEMS PUSĖMS. Taip galėtų būti kalbama, pavyzdžiui, apie (be jokio pagrindo neleidžiamus) Eglės Kusaitės susitikimus (pasimatymus) su artimaisiais. O aprašytuoju atveju būta paprasčiausio tardymo, per kurį, anot Eglės artimųjų, kitos valstybės pareigūnai naudojo prieš Eglę neleistino poveikio priemones.
Toliau prokuroras A.Kliunka kalbėjo: „Mes ilgai svarstėme, ar kreiptis į Rusijos Federaciją ir pateikti informaciją (dar nebuvo iškelta baudžiamoji byla, dar nebuvo įtariamųjų, o jau svarstomas bendradarbiavimo su kitos šalies struktūromis klausimas! – S.S.). Svarstėme, kad galbūt Rusijos žvalgybos institucijos vykdo tam tikrą provokaciją… kad būtų sulaikyta Lietuvos kilmės teroristė, atvykusi į Rusiją…“
Tačiau… Kokie stebuklingi, dar niekam nežinomi svertai galėjo suteikti pagrindą galų gale pamanyti, kad kitos šalies „žvalgybos institucijos“ (kontržvalgyba – S.S.) tokio pobūdžio „provokacijos“ NEVYKDO? Ir kas nūdien galėtų būti tikras, kad RYTOJ tos pačios kitos šalies spec.tarnybos, beje, daug dėmesio skirančios propagandiniams smūgiams, nesuformuluos analogiškų „kaltinamų klausimų“ apie mūsų šalies tarnybų veiklą? Juk dirva tam, regis, jau yra rengiama…
„… Oficialiai informavome Rusijos ambasadą, buvo prašoma neišduoti vizos (o ar tai nėra su tyrimu siejamos informacijos nutekinimas? – S.S.), tačiau po pokalbio Rusijos ambasadoje buvo išduota viza vykti į Rusijos federaciją“.
Visa tai suteikia pagrindą manyti, jog būta nusikalstamos veiklos imitavimo modelio, galimai komponuojamo ne vien mūsų šalies tarnybų. Kokiu pagrindu ir kaip jis buvo vykdomas?
Nusikalstamos veiklos imitavimo modelis turi parodyti (pagrįsti), kad būta ne vien KETINIMŲ NUSIKALSTI (tam nereikia modelio, tam kartais užtektų paprasčiausių apkalbų), bet ir šių ketinimų įgyvendinimo tikrovėje, t.y. nusikaltimo įvykio. Šiuo atveju jokio nusikaltimo įvykio NEBUVO. Nes neįvyko joks „teraktas”, kuriame Eglė Kusaitė aktyviai ar netiesiogiai sudalyvautų.
Tad galima kalbėti tik apie „modelio” organizavimo tikslus ir kelti klausimą, kurį dabar teisėtai kelia visuomenė ir žiniasklaida – KAM VISO TO REIKĖJO? Jei net prileistume, kad neįvykęs „teraktas” visgi vertas tokio rimto baudžiamojo proceso principu „Vilnius-Maskva-Vilnius”, tai čia paminėto „modelio” kontekste tiesiog būtina NAGRINĖTI ĮVYKIUS PRADEDANT EGLĖS GRĮŽIMU IŠ VOKIETIJOS (galimai tada ir buvo pradėtos vykdyti modelio priemones), o ne nuo 2009 rudens. Ir objektyviai atsakyti į klausimą (vėl!) – KAM VISO TO REIKĖJO?
Pareigūnai nuolat pabrėžia, esą Eglė Kusaitė PRISIPAŽINO ketinusi įvykdyti teroristinį aktą Rusijos Federacijos teritorijoje. Tačiau… „prisipažinimas” (jau nekalbant apie tai, kad teisinėje valstybėje tai nėra įrodymas) dėl nusikaltimo, kurio įvykio NEBUVO, aiškiai dvelkia savęs apkalbėjimu, taip pat ir tuo, kad buvo galimai „sudaromos sąlygos”, kad žmogus būtų PRIVERSTAS save apkalbėti (sunku įsivaizduoti, kad žmogus save apkalbėtų nuoširdžiai, gerąja valia). Sakykite, kokiu pagrindu ir aš, ir kiti piliečiai, galėtume atmesti šią klaikią prielaidą?
Dar daugiau. Ties šia vieta aš turiu visą teisę pacituoti LR Konstitucijos 31-jo straipsnio žodžius – „draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius”.
Eglei Kusaitei baudžiamoji byla buvo iškelta (pradėtas ikiteisminis tyrimas) pagal LR BK 250-jį straipsnį (5 dalį). Cituoju: „Tas, kas kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę šiame (BK) straipsnyje numatyties veiksmams atlikti arba dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramą tokiai grupei, baudžiamas laivės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų”.
Tai už ką buvo sulaikyta mergina? Juk, kaip yra žinoma, jos „internetiniai pažįstami” – Maskvos gyventojai, buvo tenykštės teisėsaugos suimti žymiai vėliau, negu buvo sulaikyta bei suimta Eglė Kusaitė. Kur yra „organizuotos grupės” kūrimo požymiai, motyvai, pagaliau įrodymai (turint omeny sulaikymo dieną)?
Prisipažinsiu, skamba išties originaliai, jog Lietuvos teisėsauga PADĖJO (išskirtinę patirtį turinčioms) RF spec.tarnyboms sutriuškinti RF teritorijoje neva veikusią teroristų grupę. Skamba originaliai ir, būsiu atviras, neįtikinamai. Tačiau… apie kokią „organizuotą grupę” gali būti kalbama, turint omeny Eglės suėmimo dieną? Ar tik ne apie tą, kuri, anot Eglės artimųjų, buvo SUMODELIUOTA (įtraukiant į modelį E. Kusaitę) Klaipėdoje? Tad ir bylos medžiaga (pasikartosiu) turi apimti praėjusių penkerių metų laikotarpį, o ne pastaruosius keletą mėnesių. Nes… jei jau komponuojamas MODELIS, – tiesiog negražu vėliau gėdytis jo.
Remdamasis visu tuo, noriu pateikti keletą klausimų (kurie yra aktualūs ne man vienam) bei savo nuomonę.
1. Kokiu pagrindu praėjusį rudenį buvo sulaikyta, o vėliau suimta Eglė Kusaitė, jeigu jau, pagal viską, „netiko” nei BK 250-sis, nei koks nors kitas BK straipsnis?
2. Kodėl kitos šalies pareigūnai tardo (ar vykdo apklausą) mūsų pilietę, kuriai nebuvo pateikta jokių kaltinimų pagal TOS ŠALIES (Rusijos Federacijos) BK?
3. Kodėl Generalinė Prokuratūra atsisako nagrinėti praėjusių penkerių metų laikotarpio įvykius (bei jų tarpusavio sąsajas), akivaizdžiai sukomponavusius „rezonansinę” Eglės Kusaitės bylą?
4. Kodėl yra (esu tikras, jog visiškai nemotyvuotai bei nepagrįstai) neleidžiama E. Kusaitės artimiesiems bei (dėl bylos rezonanso) visuomenės atstovams susitikti su Egle? Bent jau tam, kad „darbais, o ne žodžiais” būtų pagrįsta, jog neleistino poveikio priemonių prieš Eglę tikrai (kaip ir kartoja pareigūnai) niekas nevartoja. Tačiau dabartinis ne tik bylos medžiagos, bet ir pačios merginos įslaptinimas sukelia priešingų minčių.
5. Kodėl „itin slaptos” bylos detalės buvo nutekintos „Lietuvos ryto” dienraščiui (ar tai nėra tariamo viešumo imitavimas?), o kitų žiniasklaidos priemonių pranešimai yra „šmeižimas ir įžeidimas pareigūnų” (pasak A. Kliunkos)?
6. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis pilietis gali savo „gerąja valia” prisipažinti TURĖJĘS KETINIMŲ? Prisipažinimas, nors ir (teisinėje valstybėje) neprilygsta įrodymui, yra teisinė kategorija, kuri negali būti izoliuota (bei atskirta) nuo kitų bylos tyrimo fragmentų bei pakopų. Ir todėl – jei nėra paties nusikaltimo subjekto („organizuotos grupės” E. Kusaitės „prisipažinimo” momentu), o motyvai galimai iš „modelio” išraukti – prisipažinimas tampa savęs apkalbėjimu, t.y. PARODYMAIS PRIEŠ SAVE, kurių, kaip jau minėjau, netoleruoja Pagrindinis Lietuvos Respublikos Įstatymas.
7. Ir… grynai žmogiškojo pobūdžio klausimas.
AR TIKRAI NEMATOTE JOKIŲ GALIMYBIŲ – JEI NE NUTRAUKTI ŠIĄ BYLĄ, TAI BENT JAU PAKEISTI KARDOMĄJĄ PRIEMONĘ EGLEI KUSAITEI ŠVELNESNE (nesusijusia su laisvės atėmimu)?
Sergejus Sokolovas, Kaunas
2010-07-01
