Prieš pat Naujuosius sueis 14 dienų terminas, per kurį tariamo ar tikro, tariamų ar tikrų pedofilų medžiotojo, keistomis aplinkybėmis žuvusio ar nužudyto Drąsiaus Kedžio dukrelė turi būti perduota savo motinai. Atrodytų, kas čia tokio? Teisinį ginčą laimėjo viena iš konkuruojančių pusių – mama. Kėdainių teismo sprendimą reikia vykdyti ir nusiraminti. Savaime viskas susitvarkys.
Susitvarkys? Susitvarkytų, jei šioje istorijoje nebūtų tiek klaustukų ir protu nesuvokiamų dalykų. Joks pasaulio rašytojas dar nėra sukūręs paslaptingesnio siužeto, kuris niekaip negali pasiekti atomazgos ir vis pildosi naujais pribloškiančiais vingiais.
Sakytume, kaip įdomu, jei šio kraupaus trilerio svarbiausias personažas nebūtų labai reali septynmetė mergaitė. Ir jei visas valstybės aparatas nesisuktų viena kryptimi: kad tiesa kuo ilgiau neišaiškėtų. Ir kad maža mergaitė būtų toliau draskoma į visas puses, tarsi kokia žiauraus likimo įkaitė.
Taigi klausimai, klausimai, klausimai… Ir jie yra tokie, kurie gali iš vidaus susprogdinti valstybę.
Pedofilijos byla bus pradėta nagrinėti iš naujo, o galimos pedofilijos aukos likimas sprendžiamas, tarsi kažkas degtų. KODĖL?
KODĖL Kėdainių teismas, kurio ankstesnis sprendimas atiduoti mergaitę motinai jau buvo vieną kartą panaikintas, pasirinko tokį keistą metą ir tokį trumpą terminą? Teismas kalba ne kažkokio teisėjo, o valstybės vardu. Tad KODĖL valstybė nepasirūpino, kad mama, kuriai atiduodamas vaikas, gyventų normalų visavertį gyvenimą, turėtų darbą, saugią aplinką ir bent jau dalį to, ko reikia laimingai vaikystei? Juk visiems akivaizdu, kad nežinia kur gyvenanti, ką veikianti ir nuo kokių grėsmių pareigūnų būrio saugoma mama nėra pakankamai geras variantas.
Matyt, teismas manė, kad dabartinė mergaitės aplinka yra dar blogesnė. Kuo remiantis taip nuspręsta? Ar su šia skandalingiausia byla dirbo garsiausi Lietuvos vaikų psichologai? Ne, jie tik postringauja laikraščiuose ir dargi iš tų pačių laikraščių semdami informaciją. Mergaitės jie nematė, kaip jos nėra mačiusi ir savo nuomonę reikšti nesigėdinti vyriausia vaiko teisių kontrolierė.
Su byla dirba vieni anonimai. Ir savo lemtingas nuomones reiškia taip pat anonimiškai. Viskas fragmentiška ir iki šleikštumo formalu. Žmonių čia tarsi nėra. Ir tarsi ne žmonių likimai būtų dedami ant svarstyklių.
Įvairios bylos ir tyrimai klaidžioja atskiruose labirintuose. Ir atrodo, niekas jų nesieja. Nors visiems akivaizdu, kad pedofilijos byla ir teisė į vaiką yra neatskiriami dalykai. Kėdainių teismui tai pasirodė nesvarbu. KODĖL?
Kas tai? Ar tik primityvus, nors ir labai žmogiškas kerštas juos išbarusiai ir balta varna tapusiai kolegei, ar kažkas gerokai baisiau? Juk sprendimas yra ne tik nelogiškas teisine prasme, bet ir absoliučiai nejautrus mergaitės atžvilgiu.
Dabar mergaitė prieš jos norą bus prievarta plėšiama iš įprastos aplinkos, iš gimtųjų (!) namų ir atiduota į nežinią. Seneliai, tą pačią mokyklą lankantis pusbrolis, draugai – viskas liks praeityje ir viską reikės kurti iš naujo. Ir vien todėl, kad būtų patenkinta motinos teisė į vaiko nuosavybę? Ar tikrai vien todėl?
Iš šiltos aplinkos (taip, aš ten buvau ir susidariau asmeninę nuomonę) mergaitė išplėšiama ir siunčiama nežinia kiek truksiančiai vienatvei su mama, kuri net negali ar nenori pripažinti, kad kažkada jos dukrai yra nutikę baisių dalykų. Ir kas dabar gali pasakyti, koks sprendimas bus pedofilijos byloje ir kaip dar pasisuks ši tamsi istorija. Tad KODĖL negalima palaukti? KODĖL mergaitė turi būti paimta kaip tik dabar? Be tikro jos noro ir streso?
Niekas negali atsakyti ir į daugelį kankinantį klausimą, ar tikrai mergaitė liks Lietuvoje? Atrodo, kažkas šito labai nenorėtų. KODĖL?
Ar Kėdainių teisėjai ir kiti pareigūnai nėra skaitę Vaiko teisių konvencijos? Ar Lietuvoje tikrai niekas atsakingas nežino, kad civilizuotame pasaulyje jau senokai vaiko teisė į saugią aplinką keliama aukščiau nei tėvų teisės į vaikus? Ir KODĖL nuolat girdime keistai šioje istorijoje angažuotų pareigūnų, psichologų ir teisės profesorių teiginius, kad net ir blogiausia mama yra geriau nei globėja. Jei per sunku skaityti konvencijas ir psichologijos traktatus, gal bent išgirskime, ką apie savo gyvenimą pasakoja Radžis.
Taip, teismo sprendimus, net ir absurdiškus, reikia vykdyti. Tačiau komentuoti juos – kiekvieno teisė. KODĖL kai kas nori uždrausti Lietuvoje žodžio laisvę?
KODĖL aplink šią istoriją taip agresyviai iškreipiama viešoji erdvė? Ir KODĖL kažkas nori padaryti, kad tikros žurnalistikos Lietuvoje jau nebeliktų?
KODĖL kai kuri žiniasklaida elgiasi taip, tarsi pedofilija įtariamas velionis Andrius Ūsas ir jo draugė Laimutė Stankūnaitė būtų buvę svarbiausi jų akcininkai? Gal net svarbesni už kokį žlugusį banką.
Ir KODĖL mūsų visuomenę kažkas bando paversti abejinga avinų banda, kuriai gali įpiršti bet kokią gerai ištransliuotą „tiesą“?
KODĖL net paaiškėjus, kad į šią kraupią istoriją buvo įsivėlę aukščiausi policijos pareigūnai bei atsakingi prokurorai, netrukus viskas nurimo, tarsi nieko nebuvę? Bylos iškeltos, bet ar jas kas nors tiria? Tiksliau: ar nori ištirti? Gal tiesiog bijoma tiesos, kuri supurtytų pačius pamatus?
Bet svarbiausia: KODĖL niekas jau negali ar nenori padėti valstybės abuojumo kankinamai mergaitei? Kas atsakys? Kas?
