Sekmadienį Druskininkuose mirė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, pagrindinis „Achemos” koncerno akcininkas, Kovo 11-osios akto signataras Bronislovas Lubys. Jam buvo 73 metai.
Pranešama, jog B.Lubys mirė važiuodamas dviračiu į kalną. Manoma, kad jam sustojo širdis.
Prezidentė pareiškė užuojautą dėl B. Lubio mirties
Lietuvos Respublikos Prezidentė pareiškė užuojautą dėl ilgamečio Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininko ir įkūrėjo, koncerno „Achemos grupė” vadovo, Kovo 11 – osios akto signataro, verslininko, mokslininko, politiko, visuomenės veikėjo, mecenato Bronislavo Lubio mirties.
„Bronislovas Lubys buvo vienas aktyviausių Lietuvos pramonės kūrėjų ir puoselėtojų, įnešė ženklų indėlį į Lietuvos chemijos mokslo plėtrą ir populiarinimą, tapo daugelio išradimų ir straipsnių spaudoje autoriumi, dėstytoju, mokslininku. Jis daug prisidėjo, ugdydamas jaunuosius mokslininkus. Už šią veiklą B.Lubiui suteiktas KTU ir Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas. Dėl aktyvios mecenato veiklos, paramos ir dėmesio kultūros renginiams, knygų leidybai ir meno plėtrai Lietuvoje B.Lubį ilgam prisimins kultūros ir meno žmonės. B.Lubys buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Ministras Pirmininkas, aktyvus visuomenės veikėjas, politikas ir verslininkas, siekęs stiprinti Lietuvos ekonominę galią ir plėtoti ryšius su kitomis valstybėmis. Jis nuolatos aktyviai dalyvavo ne tik valstybės ekonominiame, bet ir visuomeniniame politiniame gyvenime. Už savo veiklą B.Lubys buvo apdovanotas reikšmingais mūsų šalies ir užsienio valstybių apdovanojimais”, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.
Prezidentė pareiškė gilią užuojautą Velionio artimiesiems, bendražygiams, bičiuliams, visiems, kuriems brangus iškilaus žemaičio Bronislovo Lubio atminimas.
B.Lubio biografija
Nuo 1946 m. iki 1957 m. mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje, ją baigęs, nuo 1957 m. iki 1963 metų studijavo KPI Chemijos fakultete, diplomuotas chemijos inžinierius. nuo 1963 m. iki 1976 m. studijavo LŽŪA aspirantūroje, kurią baigė, apgynė chemijos mokslų kandidato laipsnį, technikos mokslų daktaras (laipsnis Lietuvos mokslų tarybos nostrifikuotas 1993 m.). Nuo 1983 m. iki 1991 m. KPI Chemijos fakulteto dėstytojas, skaitė paskaitas KTU Fizikinės chemijos katedros studentams. Nuo 1989 m. KPI (vėliau – KTU) docentas.
Nuo 1963 m. iki 1964 m. VĮ „Azotas“ skyriaus viršininkas, nuo 1964 m. iki 1971 m. „Azotas“ cecho viršininko pavaduotojas, 1971 m. iki 1985 m. vyriausiasis inžinierius, nuo 1985 iki 1991 m. direktorius, generalinis direktorius.
Nnuo 1991 m. iki 1992 m. LR MT pirmininko pavaduotojas (vicepremjeras), nuo 1992 m. iki 1993 m. LR Ministras Pirmininkas, 1993 m. iki 1994 m. Jonavos VĮ „Azotas“ generalinis direktorius, nuo pat įkūrimo (1993 m.) Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, nuo 1994 m. AB „Achema“ ir AB koncerno „Achemos grupė“ prezidentas, valdybos pirmininkas, nuo 1999 m. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) prezidentas, valdybos pirmininkas. Aktyviai dalyvavusių steigiant Lietuvoje stambiąją cheminių trąšų gamybos pramonę, statė ir vadovavo Jonavos azotinių trąšų gamyklą, buvo ilgametis GS „Azotas“ direktorius. Kuravo specialistų šiai pramonės šakai ruošimą, profesinį tobulinimą. Vienas Lietuvos pramonės po Nepriklausomybės atkūrimo kūrėjų ir puoselėtojų. Atstovauja Lietuvos pramonininkų, Lietuvos ūkio interesams užsienyje. Tarptautinės trąšų asociacijos (JFO) tarybos narys, vienas iš Baltijos jūros baseino šalių verslo kongreso Stokholme bei Europos pramonės ir verslo kongreso steigėjų.
Jonavos rajono tarybos narys. Daug prisidėjo prie Jonavos miesto išaugimo ir išgražėjimo, remiančiam kultūrinį ir ekonominį mūsų miesto vystymąsi.
1998 m. kartu su penkiolika kitų žymių Lietuvos žmonių įkūrė Algirdo Brazausko fondą (fondo veikla – jaunų mokslininkų ir studentų rėmimas). Mokslinių tyrimų rėmėjas, KTU mecenatas, Cheminės inžinerijos specialistų ruošimo KTU Cheminės technologijos fakultete rėmėjas, materialinės – techninės bazės stiprintojas. Jo iniciatyva įkurtas mokymo centras, populiarinantis cheminės inžinerijos profesiją tarp moksleivių.
51 išradimo, daugelio straipsnių spaudoje autorius. Įvairių parodų sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, LR mokslinės techninės draugijos premijų laureatas.
Lietuvos rankinio jaunimo čempionas (1956 m.), TSRS vandens turizmo čempionas (1968 m.).
Apdovanojimai
LTSR nusipelnęs inžinierius, 1978 m.;
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės medalis;
II-ojo laipsnio Gedimino ordinas;
Lenkijos Respublikos Komodoro ordinas;
Jonavos rajono garbės pilietis, 2000 m.;
Plungės miesto garbės pilietis, 2002 m.;
Klaipėdos universiteto garbės daktaras, 2001 m.;
KTU Garbės daktaras (2002 m. birželio 19 d.);
Tarptautinė Petro Didžiojo vardo premija, 2002 m.;
Estijos II laipsnio Baltosios žvaigždės ordinas, 2004 m.;
Belgijos Karūnos didžiojo karininko ordinas, 2006 m.;
„Krištolinė gulbė“ (apdovanojimas už didžiausią indėlį į Jonavos rajono savivaldybės biudžetą; stambių įmonių kategorijoje), 2007 m.;
„Darbo žvaigždė” (apdovanojimas), 2008 m.;
Rusijos Federacijos Technologinių mokslų akademijos užsienio narys – akademikas.
