Algimantas Rusteika
Koks vienas lemiamų klausimų konservatnikų plane „perkrauti politinę sistemą“, t.y. nespėjus susiorganizuoti tikrajai (neimitacinei) opozicijai, persirinkti save dar 4 metams? Teisingai, vaikučiai, – tai LRT klausimas.
Jei kas nežinot – tai „visuomeninis“ transliuotojas, kurio valdančios 12 asmenų tarybos 4 atstovus skiria Seimas, 4 – prezidentūra, o likusius 4 – Lietuvos mokslų taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija – visos šios organizacijos taip pat yra arba tiesiogiai valdžios kontroliuojamos, arba jai 100 % lojalios ir bailios.
Taigi, tai jokia ne visuomenės, o visiškai valdžios kontroliuojama, valdoma ir finansuojama institucija. Kuri, esant oligarchinių grupuočių užvaldytai valstybei, yra sistemos dalis ir veikia išimtinai jos išsaugojimo ir palaikymo tikslams kaip propagandos ir viešosios nuomonės formavimo ir minčių kontrolės įrankis.
Ir, štai, sistemos gelžbetonyje atsirado įtrūkimas. Per pirmąjį balsavimą nepavyko patvirtinti generaline Monikutės, pritrūko jai vieno balso. Bet lygiai taip pat galima pasakyti, kad ir nuversti jai pritrūko to paties vieno balso.
Birželio mėnesį bus antras konkursas. Jei jį konservatnikų Monikutė pralaimės – subraškės visa supuvusi konstrukcija. Tai, kad tas įmanoma, rodo paprastas pirmojo konkurso metu valdžios favorito neišrinkimo faktas. Diktatūrose valdžios silpnumo atvejis visada rodo į permainas.
Paklausit, ką daryti, kad valstybinis transliuotojas taptų tikrai visuomeniniu? Tai be galo paprasta, Kisa. Muziką visada užsako tas, kas moka pinigus. O institucijos politiką nulemia visada tas, kas paskiria vadovą.
Padarykit LRT vadovą renkamą visų, kartu, tarkim, su Prezidento rinkimais. Nieko praktiškai papildomai nekainuotų, tik į rinkimus atvykę gautume ne vieną, o du biuletenius. Labai sunku, sudėtinga, neįmanoma?
Ir padarykit visuomeninį transliuotoją finansuojamu visuomenės. Taip, įvedant abonentinį mokestį, mokamą kartu su elektros sąskaita. Taip jau siūlyta ir siūlyta, tik niekas negirdi, nes naujoji Vilniaus dvaro bajorija bijo prarasti įtakas.
Kiek tai kainuotų? Dabar, po daug didesnių mokesčių surinkimų dėl krizės drastiškai kylant kainoms, LRT gaus, berods, virš 60 milijonų. Normaliais laikais gaudavo po 50 mln. ir viskam pakakdavo.
Mūsų likę 2,5 mln., tai išlaikyti „visuomeniniam transliuotojui“ reikėtų 50:2,5:12= 1,67€ per mėnesį kiekvienam. Po alaus butelį. Ir jei būtų blogos programos ir propaganda – teisė abonentinės sutarties atsisakyti.
Tai automatiškai ir tiesiogiai nustatytų realią atsakomybę už turinį ir visuomenės kontrolę. Tik ar pati visuomenė sutiktų būti apsaugota nuo propagandos ir užsitikrinti visuomeninio transliuotojo kontrolę, jei tam reikėtų sumokėti po nepilnus du eurus per mėnesį? O užtektų ir po eurą, jei įvestume mišrų finansavimą – kontrolei ir to pakaktų.
Štai klausimas. Viskas kainuoja, ponai. Savo žodžio laisvė ir teisė gyventi ne mele – taip pat. Ar sutiktume patys imtis atsakomybės dėl visko (LRT čia tik šiaip pavyzdys), ar tik inkščiam, kaip blogai, ir reikalaujam visko iš kitų? Čia dabar problema – mumyse.
