Kas geriau – slaptas ar atviras kenkėjas?
Ada Sabaitytė
Stebint Seimo darbą, dėmesį vis patraukdavo labai margos sudėties ,,žaliųjų valstiečių“ partija. Akivaizdu, kad toks ,,politikų“ margumynas neatsirado iš niekur – tai dėsningas vyksmas, atspindintis partijos lyderio, ar teisingiau partijos ,,piniginės“, socialinę ir vidinę būsenas. Aišku, kad esant tokiai padėčiai, beveik kiekvienas tos partijos (ir ne tik tos) personažas Seime yra vertas atskiro aptarimo, bet jų eilė gal dar ateis, o dabar norėčiau pakalbėti apie tokią seimūnę – Agnę Širinskienę.
Nuo išrinkimo į Seimą, stebiu šią politikę. Pradžioje patraukė dėmesį jos uolus dalyvavimas visuose klausimų svarstymuose ir sprendimuose, jos gana aštrūs pasisakymai. Tačiau, prie viso to, kaip ir teigiamo elgesio, apie ją pleveno kažkas, sunkiai apčiuopiama, bet nelabai gera. Kadangi šiai politikei, išoriškai, kaip ir nebuvo ką prikišti, ėmiau atidžiau ją stebėti, norėdama išsiaiškinti, kas jos elgsenoje kelia nepasitikėjimą.
Pažvelgus atidžiau, tapo aišku, kad tai yra toks tipiškas žmogaus, uoliai siekiančio karjeros, pavyzdys.
Iškart pasakau, kad Širinskienė yra Širinskienė ir ji pateko į šį aptarimą ne dėl to, kad noriu būtent ją „sudirbti“, o todėl, kad ji yra tiesiog chrestomatinis tam tikro tipo žmonių pavyzdys. Tas žmonių tipas mūsuose yra gan plačiai išplitęs.
Taigi, koks tokio žmogaus paveikslas? Ką mes matome? Matome išoriškai labai padorų žmogų, kuris, savaime suprantama, save pristato kaip krikščioniškų nuostatų skelbėją ir teigia, kad savo gyvenime vadovaujasi jomis, tomis nuostatomis. Toks tipinis žmogus yra patenkintas savimi ir savo labai teisinga veikla. Jis neslepia savo pranašumo bei išskirtinumo, nes jaučiasi esąs „virš minios“, toks žmogus netgi labai drąsiai rėžia teisybę visiems į akis, todėl jam pačiam, o dažnai ir aplinkiniams, atrodo, kad jis yra tikrasis kovotojas už Tiesą.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tokie kovotojai kaunasi už teisybę, o ne už Tiesą! Tik primenu, kad teisybė nėra ta visaapimanti Tiesa, kuri yra visiems ir visur viena. Teisybę mes kiekvienas galime susikurti ir dažnai ją, tą savo teisybę, įrodinėjame visokiuose ginčuose. Tiesa yra tai, kas atitinka tikrovę, o teisybė yra tai, ką mes kiekvienas susikuriame savo poelgiams pateisinti. Dar teisybė gali atsirasti dėl objektyvaus aplinkybių nežinojimo.
Jei grįžtume prie aptariamo tipo žmonių, tai reikia pasakyti, kad jie paprastai labai daug dirba savireklamai, t.y. tam, kad visi visi aplinkui galvotų, jog jis yra geras, nuostabus, gabus, išskirtinis, etc. Tuo tarpu savo vidumi ir asmenybinėmis nuostatomis toks žmogus dažnai yra visai priešingas sukurtam išoriniam įvaizdžiui. Labai dažnai toks žmogus savyje slepia palaižūną ir veidmainį.
Jeigu tokio tipo aprašymui naudotume biologinius terminus, tai, labiausiai tinkamas iš jų, būtų mimikrija*’. Jeigu naudotume socialinius terminus, tai tinkamiausias būtų – veidmainis*² arba apsimetėlis*³.
Taigi, jei grįžtume prie seimūnės, tai ir matome tokį visais atžvilgiais padorų, socializuotą žmogų: 1998 m. seimūnė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įgijo katalikų teologijos bei anglų kalbos ir literatūros specialybes, po poros metų jai buvo suteiktas pastoracinės teologijos*4 magistro (licenciato) laipsnis. 2005 m. VDU įgijo humanitarinių mokslų srities daktaro laipsnį. 2007 m. Mykolo Romerio universitete suteiktas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis, o 2009 m. – teisės magistro kvalifikacinis laipsnis (Europos Sąjungos teisės specializacija). 2006 m. stažavosi Džordžtauno universitete Vašingtone, JAV. Nuo 2014 m. yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto docentė. Lietuvos teisės pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto docentė. Lietuvos teisininkų sąjungos „Nuomonės“ narė, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė.
Biografija yra tiesiog tobula: puiki, kukli, turinti hipertrofuotą teisybės jausmą, išsilavinusi moteris, priklausanti mokslininkų–pedagogų luomui, turinti visus titulus prie savo pavardės: ir dr., ir doc., kas, be abejo, rodo jos išskirtinius gabumus! Taigi, su mokslais viskas aišku. O kaip su politika ir veikla visuomenės labui?
Tai atrodo taip: tas žmogus „įjojo Seiman Karbauskio arkliais“. Atkreipiu dėmesį: ne savais, o ,,Karbauskio arkliais“! Todėl, kaip ir kiti to margo žmonių rinkinio atstovai, Širinskienė turėtų būti mažų mažiausiai ištikima partijai, kuri ją iškėlė ir apmokėjo jos ,,politinį iškilimą“. Tačiau taip nėra – seimūnė sukonfliktuoja su saviškiais, ir ,,išeina“ iš ,,blogos“ motininės partijos, o ją palikdama paskelbia štai tokią ištarmę: ,,Juolab, ne eteris ir matomumas yra mūsų visų, kaip politikų, gyvenimo tikslas. Gyvenimo tikslas yra darbas Valstybei ir jos žmonėms.“ Tikrai geras pasakymas. Labai geras.
Jei moteris nebūtų krikščioniško lauko veikėja, toks lakstymas būtų suprantamas, o dabar – ne. Juk, jei išdidžiai trenki durimis ir išeini, tai sąžiningai turi atmesti viską, t.y. ir Seimo nario kėdę, o dabar to nematome: moteriškė prie kėdės prilipo, o partiją, išvedusią ją ,,į žmones“ – išmetė, kaip nebereikalingą daiktą. Gal ir nieko tokio? Tiesiog galima iškelti prielaidą, kad jos, tos Širinskienės, nekamuoja tos ,,chimeros, vadinamos sąžine“ (citata iš vieno netolimos praeities politinio veikėjo kalbos).
Aišku, tokie žmonės paprastai su tomis chimeromis nesusideda arba, jei susideda, ta sąjunga būna labai lanksti. Taigi, pažiūrėkime, kaip pastoracinė teologė, humanitarinių mokslų daktarė, teisininkė, etikos bei šeimyninės neištikimybės ir paleistuvavimo (atsiprašau konkubinato) specialistė ir žinovė, elgiasi gyvenime. Be abejo, nepretenduojame į visko žinojimą, bet pakalbėkime apie tai, kas matoma viešumoje:
Pirmas epizodas. Jai jau būnant Seime, tas jos pasipūtėliškas pareiškimas savo feisbuko paskyroje: „Nepaliauju stebėtis tiesioginėm transliacijom iš įkalinimo vietų. Pirma – Algirdas Paleckis, šiandien Celofano debiutas iš ten pat. Ką veikia teisingumo ministrė – nežinau. Bet gal pirma su kalėjimais susitvarkykit, o magistras tai jau paskui? Ar jau laukt kurį vakarą Daktaro pamokėlių iš vienutės kaip žudyt?“.
Tačiau tą, jos įvardintą Celofanu, žmogų, staiga paleidžia iš neteisėto kalinimo vietos – koks tada buvo susireikšminusios seimūnės komentaras? Jokio! Tyla, tyliausia! Jos net nesudomino Aukščiausiojo Teismo teiginys, kad ,,buvo padaryta daugybė teisinių pažeidimų toje byloje“!
Kitas epizodas: Šurajevo siautėjimo Seime metu Širinskienė baugiai tūnojo, o įsismarkavęs suskis jai šaukė iš balkono: ,,Agne, imk šokoladą“. Gražu? O Agnė – nieko. Prisitaikė ir susitaikė su tuo žeminančiu elgesiu.
Dar kitas epizodas yra Agnės Širinskienės ir Astos Kubilienės visai nesenas siūlymas valstybės lėšomis reklamuoti donorystę, donoro korteles siūlyti ir vairuotojams. Kadangi Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė numatė, kad Valstybė neskiria lėšų donorystės reklamai, tai jos siūlė kurti privalomą valstybinę donorystės skatinimo programą.
Agnė Širinskienė su Asta Kubiliene ta proga įregistravo Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų pakeitimus. Parlamentarės siūlė iš esmės pertvarkyti donorystės reklamą (skatinimą), įkuriant tam skirtą valstybinę programą bei didinti donoro kortelių išdavimo vietų prieinamumą.
A. Širinskienės ir jos bendražygės nuomone, donorystės reklamai Lietuvoje iš esmės neskiriama dėmesio ir tai nelaikoma valstybės prioritetu. Jos teigia, kad labiau reklamuojant transplantacijos naudą, bus pasiektas ženklus organų donorystės skaičiaus didėjimas. Be to, abi seimūnės buvo (turbūt ir tebėra) labai susirūpinusios didele Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojų kaita bei finansais, kai Biuras, donorystės reklamai (skatinimui) naudojo darbo užmokesčio fondą, tam aukodamas darbuotojų pajamas. Seimo narės užsimojo skatinti donorystę, nors pagal donorystės mastą Lietuva yra pasiekusi ES vidurkį.
Kitas krikščioniškas šios politikės pasisakymas apie dirbtinio apvaisinimo įstatymą: ,,<>“.
Ir paskutinis epizodas, kai A. Širinskienė OpTV laidoje, šnekėdama apie elektros kainas ir Ignitį, visų pirma pasakė, kad ,,Valstybė padarė klaidą“???!!! Valstybė? Tikrai ponia Agnė taip galvoja? Kalti ne Vyriausybė, ne Seimas, o Valstybė? O pateikus klausimą, apie Igničio nacionalizavimą, ėmė suktis, kaip žuvis ant keptuvės ir aiškinti, kad ,,yra akcininkų teisės ir kaip jas dabar pažeisi ir kaip dabar juos priversi parduoti savo akcijas“!, kai, tuo tarpu, Seimas puikiai tvarkosi su Lietuvos piliečių turto atėmimu (įteisinamas sklypų atėmimas kariniams poligonams kurti). Parlamentarė čia nemato jokio prieštaravimo – vadinasi, peršasi viena išvada: tai yra jai pačiai naudinga laikysena. Tada kita išvada, kad visi tie ,,teisybės sakymai“ yra apsimestiniai ir geriausiai pasitarnauja balsų bei taškų rinkimui savo naudai. Kraunamas politinis kapitalas – tik tiek.
Jeigu prie viso to dar pridėsime tą žinią, kad A. Širinskienė ,,Lrytui“ yra pasakojusi, kad ji nuo vaikystės tikėjo Dievu ir, nors jos senelis buvo komunistas, vis vien visa šeima praktikavo tikėjimą – buvo tikinti šeima. Tačiau tos taip tikinčios šeimos vaikas įstojo į spaliukų, o po to ir pionierių organizacijas. Gal po to buvo ir komjaunimo organizacija? Kas žino? Juk tikintis senelis buvo komunistas.
Taigi, matome tik keletą tipinio ,,karjerą darančio“ žmogaus gyvenimo epizodų, kuriuos jungia šventeiviška laikysena*5. Žmogus sukasi, kaip išmano ir, būdamas ,,labai tikintis“, kaip pats teigia, kiekviename šių epizodų laikosi kaip prisitaikėlis arba veidmainis, arba išdavikas. Juk, jei aptartume kiekvieną paminėtą atvejį, tai garbingas, ,,Dievą tikintis“ žmogus, juo labiau, pastoracinės teologijos magistras, kas yra beveik lygu ,,dvasios tėvui“, privalo elgtis garbingai:
* Nepatiko partija – reikia eiti lauk ir iš Seimo, nes pats niekada nebūtum atsidūręs Seime, jei ne Karbauskio pinigai (arba tas kelias būtų labai ilgas). Tačiau ,,teisuolis“ visada ras tūkstantį priežasčių ir pasiteisinimų, kad tik jam liktų visos gėrybės, kai gėrybių teikėją tas pats teisuolis paspiria koja ir nueina neatsigręždamas!
* radai progą užsipulti A. Kondratą, jį palyginti su Daktaru, tai reikia rasti progą ir atsiprašyti, pasikeitus aplinkybėms, ypač, kai paaiškėjo, kad kalėjime jis sėdėjo neteisingai nuteistas. Bendrai, viso to jos pasisakymo tonas, suplakant Celofaną, A. Paleckį ir Daktarą, rodo didelį pasipūtimą ir susireikšminimą. Tačiau svarbiausia, tas elgesys rodo, kad nėra jokio krikščioniško požiūrio į kitus žmones: nėra atlaidumo, nėra tos išreklamuotos krikščioniškos meilės savo artimui. Tiesiog nėra.
*jei sugebi užsipulti uždarytus žmones, tai reikia netylėti ir prieš Šurajevą, kad ir kaip jį palaikytų valdantieji. Tačiau, kai tas veikėjas ,,užspirgino“ seimą, Agnė buvo tylesnė už vandenį, žemesnė už žolę! Net nepyptelėjo! Atseit, išdidžiai nesivėlė į tą reikalą. Bet tai vėlgi prisitaikėliška ir labai palaižūniška laikysena, neturinti nieko bendro nei su ,,teisybės sakytojos poza“, nei su krikščioniškomis nuostatomis, nei su pastoracine teologija, nei su teisininko diplomu.
*o keistas Širinskienės potraukis medicininėms temoms? Ir ne šiaip medicininėms, bet susijusioms su organų transplantacija ir dirbtiniu apvaisinimu. Kodėl staiga ta, pastoracinė teologė, staiga ima rūpintis organų persodinimo REKLAMA? Kodėl?
Kodėl, ji pati, teigdama, kad Seime priimtas dirbtinio apvaisinimo įstatymas, yra nepalankus, (plg. pažeidžiantis) žmogaus teises, bet, tuo pačiu, ji sako, kad tai yra džiuginantis dalykas? Visai nesuprantama, kaip gali džiuginti kas nors, kas pažeidžia visų dalyvaujančių šalių teises ir yra joms iš anksto nepalankus? Kaip?
*ir pabaigai: Širinskienė atvirai ėmėsi ginti „Igničio“ akcininkus, sakydama, kadgi negalima atimti akcininkų nuosavybės, bet nepasakė, kaip yra su ta nuosavybe, kuri priklauso Lietuvos piliečiams ir kurią taikosi atimti Anušausko vadovaujama struktūra.
Tokio tipo žmonės, nepaisant visų jų pastangų apsimesti gerais ir reikšmingais, yra visai nepriimtini. Ir tokį požiūrį lengva paaiškinti: juk, jei šitoji Širinskienė būtų tarnaujanti tik Dievui, Tėvynei ir žmonėms bei žiūrėtų įstatymų ir teisingumo, tai, kad ir Antano Kandroto atveju, kai ji taip užsiuto už tai, kad tas žmogus pakalbėjo ,,į eterį“, jog išsikvietė teisingumo ministrę Dobrovolską, mikliai prastūmė įstatymų pataisas draudžiančias kalintiems žmonėms pasisakyti – viską padarė ir nuveikė vienu įkvėpimu! Tačiau, kai A. Kandrotas buvo išleistas iš įkalinimo vietos dėl ,,daugybinių teisinių procesų pažeidimų“, taip pripažįstant, kad žmogus buvo įkalintas neteisėtai, tai tada, šitoji teisės specialistė net nekurktelėjo, kas iš vienos pusės, rodo, kad jai yra visiškai nusispjauti į teismų savivalę ir įvairius teisinius pažeidimus, klestinčius Valstybėje, už kurią ji, kaip Seimo narė, yra atsakinga!
Iš kitos pusės, toks jos elgesys išduoda ją pačią: šios dvi aplinkybės tiesiogiai rodo, kad yra labai didelė tikimybė, jog pirmu atveju buvo duota komanda ,,fas!“, o antru atveju – ne. Kadangi tokio tipo žmonės labai lengvai pasiduoda dresūrai, dėl tos aplinkybės, kad juose gali būti ,,nuolat budintis palaižūnas“, tai jie yra tiesiog lobis visokiems ,,užjūrio ir neužjūrio ekspertams bei patarėjams“ – beje, konkrečiai, ši persona ,,tobulinosi“ JAV, o tai gali sukelti visokių minčių, nes pasaulyje, kur viskas perkama ir viskas PARDUODAMA, nėra nemokamų mokslų, mokymų ir panašių dalykų. Ponia Agnė, kaip teologė, o dar tiksliau pastoracinė teologė turėtų žinoti, kad dažnai už visokias ,,dovanas“ bei kitus ,,nemokamus“ gėrius dažniausiai yra užmokama nuosava nemirtinga siela. O žmogus, pardavęs sielą, jau nebeturi nieko nei švento, nei brangaus.
Beje, jei grįžtume prie prielaidos, kad kažkas, galbūt, davė komadą ,,fas“ – įdomu būtų sužinoti, kas ją davė? Gal NIEKAS?
Ir dar vienas klausimas: kaip tikinti mergytė derino spaliuko, pionieriaus ir t.t. pareigas? Kaip matė senelį komunistą tikintį Dievu ir lankantį bažnyčią? Tikrai nežinau, bet labai panašu, kad tokiomis sąlygomis augdamas žmogus turėtų išaugti slapukiškos natūros, ilgai atsimenantis, kas gali peraugti į kerštingumą ir, be jokios abejonės dviveidis – o kaip kitaip? – kitaip niekaip!
Kad ir tas buvimas Karbauskio partijoje: katalikiškos krypties tikintysis ateina pas Karbauskį, kuris skelbia senojo Baltų tikėjimo nuostatas. Ką tokioje aplinkoje ruošiasi veikti pastoracinis krikščioniškas teologas? Būti misionieriumi ir atvertinėti į ,,tikrąjį tikėjimą“ bendrapartiečius, ar griauti ir ardyti ,,pagonių, kaimiečių“ partiją? Kaip visa tai vertinti?
Aišku, ir R. Karbauskis, priimdamas tokį žmogų į partijos gretas, nepasirodė kaip įžvalgus ir numatantis įvykius politikas, bet kodėl Širinskienė padarė tokį pasirinkimą? Ar čia suveikė ta, iš vaikystės atsinešta nuostata, kurianti ir gimdanti chimeras*6 bei oksimoronus*7: spaliukas, pionierius,…, komunistas + giliai Dievu tikintis ir bažnytines apeigas lankantis žmogus? Tada, aišku, jos gražioje galvelėje galėjo derėti ir toks rinkinys: būti ,,pagonimi“ + būti geru krikščionimi ir dar pastoraciniu teologu, t.y. skelbti bažnyčios politiką ir mokymą! Nors visi vėlesni įvykiai rodo, kad tas žingsnis galėjo būti labai tiksliai ekonomiškai ir politiškai apskaičiuotas bei parengtas.
Apibendrinant šią temą, galima pasakyti, kad veikiausiai Valstybei ir jos piliečiams yra mažiau pavojingi tokie žmonių (?) tipai, kaip feldfeberis iš Šveiko nuotykių, kokia Garbanė ar Kačių Mūka – atvirai veikiantys prieš tautą, Valstybę ir jos piliečius, nes šie personažai yra aiškiai matomi. Tačiau štai tokie, kaip ką tik aptartas žmonių tipas, yra labai pavojingi, nes tokie žmonės tyliai murkso ir ,,gaminasi nuodus“, o po to, iššliaužia į viešumą ir, apsimesdami teisuoliais, per žodį, per kalbą, patyliukais įsirango į žmonių protus bei širdis ir ten susuka lizdų lizdus. Taip nuodijama visuomenė. Manyčiau, kad tokių tipinių žmonių (?) kalbos turėtų būti transliuojamos su amžiaus cenzo nuoroda.
Kibkit, žuvelės, didelės ir mažos!
Jei grįžtume prie konkretaus pavyzdžio, tai panašu, kad politikė ,,uždarė valstiečių projektą“ ir išėjo laisvai dreifuoti ar plaukioti ir dabar gaudo palankų vėją ir ieško kito uosto prisišvartavimui. Tai liudija ta aplinkybė, kad ji neperėjo į jokią kitą partiją, t.y. liko ,,laisva“. Ir dabar aktyviai išstato savo kandidatūrą ,,aukcionuose“, t.y. labai aktyviai lankosi alternatyviose žiniasklaidos priemonėse ir rodo visas savo geriausias savybes: teisės išmanymą, asmeninį teisingumą, mokėjimą gražiai, raiškiai kalbėti, rūpestį Valstybės ir visuomenės reikalais, etc. Visa tai rodo gerą marketingo dalykų išmanymą – ne veltui buvo ta stažuotė Amerikoje, Džordžtauno universitete. Tikrai neveltui! Lauksime, kas dabar susižavės šia politike ir pasikvies į kokias nors aukštas pareigas savo partijoje? Kas tai bus? Sunku atspėti, bet jaukas užmestas – belieka laukti ir pamatysime, kas jį stvers.
Geriausios sėkmės visiems! Svarbiausia – neapsirikti!
*’ Mimikrija – reiškinys, kai organizmas savo spalva ir forma yra panašus į kitos rūšies organizmą arba negyvą daiktą, dėl ko jo gebėjimas išgyventi būna didesnis. Tai specialus prisitaikymao būdas, kai augalas arba gyvūnas (mėgdžiotojas) supanašėja su kitu augalu, gyvūnu ar kitokiu objektu (modeliu). Mimikrija padeda gyvūnams apsisaugoti nuo plėšrūnų arba plėšrūnams suklaidinti grobį.
*² veidmainis –. kas elgiasi nenuoširdžiai, savo piktą valią pridengia išviršiniu gerumu.
*³ apsimetėlis – kas apsimetęs, veidmainys, zool. smulkus, vorą primenantis vabalas, kuris pabaidytas dedasi esąs negyvas (Ptinus, Niptus).
*4 Pastoracinės teologijos objektas – Šventosios Dvasios gaivinama bažnytinės bendruomenės įvairialypė veikla konkrečiomis aplinkybėmis, skirta įgyvendinti Dievo išganymo planą. Nuo 1970 pastoracinė teologija pradėta traktuoti kaip bažnytinio veikimo mokslas.
*5 šventeiva – religinis veidmainis
*6 chimera – senovės graikų mitinė pabaisa su liūto galva, ožkos kūnu ir drakono uodega.
*7 Oksimoronas – (gr. oksymôron – sąmojingai kvaila < oksi- + môros – kvailas) – lit. antilogija, prieštaringos reikšmės epitetas: prieštaringų sąvokų sugretinimas, objekto poetinis apibūdinimas įprastinei sampratai prieštaringais požymiais, pvz., karti saldybė, tamsi šviesa, iškalbinga tyla, melsvas baltumas, katalikiškas komunistas arba komunistiškas katalikas.