Ilgieji Cukraus detokso savaitgaliai Dorotai Verseckienei tapo labai gera gyvenimo pamoka ir svarbia pradžia į virsmą tokia asmenybe, kokia ji trokšta būti. Ji ypač džiaugiasi savaitgaliuose įvykusiomis pažintimis ir ten atrastu bei toliau besitęsiančiu nuoširdžiu palaikymu. „Šios pažintys man – gyvenimo dovana“,- teigia moteris.
Pirmoji pažintis su sveikuoliais
Kelio į kitokią kasdienybę Dorota siekė dar prieš dalyvaudama ilgajame Cukraus detokso savaitgalyje: „Konsultavausi su Kristina Bondar ir buvau perskaičiusi jos knygą „Cukraus detoksas“. Supratau, kad reikia keisti save tiek iš vidaus, tiek iš išorės, o Kristina man tapo savotiška vedle šiame kelyje, nes visada turėjau daug klausimų ir siekiau, kad kas nors į juos atsakytų.
Susirašinėdama su Kristina, Dorota sužinojo apie Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamas stovyklas. Ji šypsosi: „Prisipažinsiu, iki tol nebuvau dalyvavusi jokiose stovyklose dėl savo gerovės. Visi tie dvasiniai reikalai – meditacijos ir panašiai man buvo panašūs į visišką kosmosą.“ Dalyvauti ilgajame Cukraus detokso savaitgalyje moteris nusprendė siekdama sužinoti sveikos gyvensenos ir mitybos principus. „Nežinojau nei kur važiuoju, nei su kokiais žmonėmis ten bendrausiu, nei kas iš viso to išeis, tačiau aiškiai žinojau viena – man reikia pokyčių“,- prisimena moteris.
Išėjimas iš komforto zonos, teigiami įspūdžiai ir brangios pažintys
Atvažiavus į pirmąją stovyklą, moteris buvo maloniai nustebinta apgyvendinimo sąlygomis, visiška aplinkos ramybe ir stovyklos programos įvairove: „Man viskas buvo labai nauja. Pradėjus rinktis dalyvėms, Dorota teigia iš karto pajutusi begalinio draugiškumo atmosferą. „Visos šypsojosi, mielai bendravo, norėjo susipažinti. Kiekvienos lūkesčiai buvo vis kitokie. Savaitgalis – puikiai organizuotas ir apgalvotas, taisyklės – aiškios. Man tai iš karto patiko“,- šypsosi moteris.
„Valgėme labai skanų vegetarišką maistą, gavome daugybę informacijos apie mitybą, fizinę ir dvasinę sveikatą. Savaitgalyje netrūko judėjimo, meditacijos, mankštų ir pokalbių. Visa tai mane privertė palikti komforto zoną. Rytinės mankštos ir maudynės vėlyvą rudenį buvo anksčiau man buvo visiškai nesuprantama praktika, o ilgajame Cukraus detokso savaitgalyje Lukrecija mus labai greitai pripratino prie tokio režimo“,- apie gražią ir naują patirtį pasakoja Dorota Verseckienė.
Pasak moters, praktikų, paskaitų metu kartais tekdavo pripažinti ir peržengti savo baimes: „Šis savaitgalis buvo gerokai gilesnis nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Pirmąjį kartą jame dalyvavau tikėdamasi visiškos transformacijos, tačiau ji neįvyko taip greitai, kaip įsivaizdavau“. Ilgajam Cukraus detokso savaitgaliui Dorota be galo dėkinga už ypatingas pažintis su nuostabiomis merginomis iš visos Lietuvos ir labai praplėstą akiratį. „Jau po pirmos stovyklos aš viena koja išlipau iš savo burbulo. Nuostabiausia, kad šios stovyklos man dovanojo pažintį su tokiais žmonėmis kaip Kristina, Julija, Indrė ir Lukrecija. Jos – labai savos, paprastos, protingos, drąsios ir nuoširdžiai mylinčios tai, ką daro. Kiekviena šių moterų man dovanojo po dalelę, vėliau susiliejančią į kai ką didelio ir gražaus mano viduje. Aš labai jas myliu. Tai – mano gyvenimo dovana“,- nuoširdžiai pasakoja moteris.
Moralinis ir fizinis išsivalymas
„Iš pradžių, visiškai nieko nežinant apie sveikos mitybos principus, man buvo labai sunku laikytis cukraus detokso. Vis pradėdavau ir nutraukdavau jį, kadangi labai trūko informacijos ir patirties. Ilgai kaupiausi, daug domėjausi ir tobulėjau, kol prieš du metus, tvirtai pasiryžusi, nusprendžiau laikytis cukraus detokso. Tačiau ilgai ruošiausi šiam sprendimui – labiau netgi moraline nei fizine prasme, nes buvo labai sunku atsisakyti kai kurių maisto produktų“,- patirtimi dalinasi Dorota. Viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių ją nepasiduoti – noras numesti svorio.
Cukraus detokso moteris sąžiningai laikėsi visas rekomenduojamas aštuonias savaites. Besilaikydama jo, Dorota dalyvavo ir antrajame ilgajame Cukraus detokso savaitgalyje. „Jaučiausi nuostabiai – išsivaliusi ir morališkai, ir fiziškai. Šviesios mintys džiugino turbūt dar labiau nei kūno pokyčiai. Ilgainiui pradėjau vis aiškiau jausti savo organizmo poreikius ir tai, kas jam kenkia“,- teigiamais rezultatais dalinasi moteris.
Ar buvo sunku laikytis detokso? Kas sunkiausia? Ar vėliau tapo lengviau?
Pasak Dorotos Verseckienės, cukraus detokso laikytis buvo sunku tik iš pradžių: „Tada dar nebuvau tikra, ką valgyti, ko greitai ir sočiai pasigaminti. Tuo metu pradėjau skaityti daug knygų apie mitybą, domėtis įvairiomis teorijomis, mokslinėmis įžvalgomis – prikaupiau daug informacijos.“ Laikydamasi cukraus detokso, moteris atrado gausybę naujų, anksčiau nevartotų produktų: kruopų, žalumynų, sveikų užkandžių.
Ilgųjų cukraus detokso savaitgalių dalyvės teigimu, iš pradžių dar būdavo sudėtinga paaiškinti artimiesiems ir pažįstamiems jos mitybos bei gyvenimo būdo pokyčių priežastis, atsisakyti užkandžių, o šventėse, vakarėliuose – visiškai nevartoti alkoholio. „Tačiau jau po pirmų 2-3 cukraus detokso savaičių visa tai tapo įprasta. Kadangi domėjausi maisto gamyba, derinimu, išmokau gaminti labai skanius ir sveikus patiekalus, o tuo iki šiol labai džiaugiuosi“,- šypsosi Dorota.
„Galiu drąsiai teigti, kad cukraus detokso programa ir ilgieji savaitgaliai tapo mano išsvajotų pokyčių pradžia. Visiškai keitėsi mano mityba, tačiau dar pasitaiko atvejų, kai paslystu ir visa sistema pradeda griūti. Nors ir nelengva vėl sugrįžti, man tai pavyksta. Maisto gaminimas dabar man – malonumas, mėgstu improvizuoti, vis atrandu ką nors naujo. Moku skaniai, sveikai gaminti ir savo gebėjimais šiandien stebinu aplinkinius“,- džiaugiasi Sveikuolių stovyklas atradusi moteris.
Agnieta Jonikienė,
www.sveikuoliai.lt
