Algimantas Rusteika
Banko išminčius Ž.Mauricas prieš mėnesį teigė, kad Rusijos ekonomika 2023 metais patirs žiaurų smūgį ir BVP 4 procentais sumažės. Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas, turintis nepalyginamai aukštesnės kvalifikacijos specialistų ir informacijos, teigia, kad sankcijų smaugiama Rusijos ekonomika augs ir 2023 metais BVP padidės 0,7 proc., o sekančiais metais – dar 1,3 proc.
Lietuvos finansų ministerija ištryško optimizmu, kad sankcijų nesmaugiamos, o jas pergalingai taikančios ir dar milijardais iš ES papildomai šeriamos Lietuvos BVP 2023 metais, nors ir mažiau už Rusijos, bet augs ir padidės net 0,5 proc.! Tačiau TVF ką tik ir šiuos įsikarščiavusius G.Skaidrės “specialistus“, užsiimančius daugiau propaganda negu finansais, nuramino – 2023 metais Lietuvos ekonomika susitrauks 0,3 procento. Kaip kudakuoja pumprickaitės per tautinę programą Vremia – ateina “neigiamas augimas“.
Liūdna, merginos. Viso pažangiojo pasaulio sankcionuojama agresorė auga greičiau, o mes smunkam. Ir jokiu Rusijos nuosmukiu ar tuo labiau išsvajotu žlugimu, einant antriesiems karo ir žiauriųjų sankcijų metams, net nekvepia. Kremlius sėkmingai renka biudžetą, gautos rekordinės pajamos iš naftos, dujų, grūdų, trąšų eksporto leidžia be problemų finansuoti karą toliau.
Visa tai galite juodu ant balto pasiskaityti bet kurioje solidžioje, nemasinėje žiniasklaidoje – Bloomberg, Politico, netgi mūsų Verslo žiniose ir t.t., tik visai drąsiajai Lietuvai to sakyti šiukštu – mums skirta gyventi mele ir kasdieninės propagandos klyksme. Tai ne šio straipsnio tema ir apimtis neleidžia, todėl tik pridursiu, kad po ką tik įvykusio Saudo Arabijos atsimetimo nuo susitarimų su JAV ir prisišliejimo prie Rusijos-Kinijos aljanso, mažinant gavybą ir keliant pasaulines naftos kainas, ši Rusijai palanki ir kolektyviniams Vakarams – taigi ir mums – itin grėsminga tendencija iš esmės sustiprės.
Šio teksto tema – Lietuvos interesai sankcijų kare. Prisiminkim, lygiai po mėnesio prasidėjus karui Ukrainoje, 2022 m. kovo 24 d. JAV iždo departamentas išleido aktą apie sankcijas Rusijai. Jame nustatytos Rusijos žalingos užsienio veiklos sankcijų taisyklės 31 CFR 587 dalis ir išduota BENDROJI LICENCIJA NR. 6A. Joje nurodyta, kad nėra jokio draudimo importuoti rusiškas trąšas. Ši licenzija galioja iki šiol ir po jos sekusiais aktais nuostata dėl trąšų importo nebuvo pakeista.
O ką Europos Sąjunga? Atsiverskime ES oficialų interneto tinklalapį apie sankcijas ir skaitome: “ES sankcijos nedaro poveikio apsirūpinimo maistu saugumui ir taikomos tik dvišalei ES ir Rusijos prekybai, o ne tarptautinei prekybai. ES sankcijos aiškiai netaikomos maisto produktams ir trąšoms: nėra nustatyta jokių sankcijų Rusijos vykdomam maisto produktų eksportui į pasaulines rinkas. Visi subjektai gali naudoti, pirkti, pervežti ir įsigyti Rusijos kilmės maisto produktus ir trąšas. Tam tikrų kalio trąšų importo apribojimai pagal ES sankcijas taikomi tik į ES importuojamiems produktams ir nėra susiję su jų eksportu į Ukrainą iš ES arba iš Rusijos.“ (citatos pabaiga).
Įvesdama net minėtas dalines importo sankcijas rusiškoms kalio trąšoms, ES leido įvežti į ES 2,4 mln.tonų šių trąšų, t.y. kiekį, kuris pačiai ES reikalingas. Jas leido importuoti iki šių, 2023-jų metų liepos mėnesio ir jos sėkmingai vežamos į ES toliau, tik “per aplinkui“.
Tai čia apie rusiškas trąšas. O baltarusiškoms trąšoms sankcijos pritaikytos ES reglamentu Nr.2022/355, priimtu 2022 m. kovo 2 d. Atsiverskime ir šį reglamentą. Jame nustatyta (p.1i): “Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuoti, pirkti ar perduoti Baltarusijos ar ne Baltarusijos kilmės kalio chlorido (kalio karbonato) produktus“. Reglamente niekur nėra nurodyta, kad trąšas draužiama vežti, nors kituose reglamento punktuose, kur sankcionuojama mediena, metalai ir kita produkcija, aiškiai įrašytas draudimas vežti, todėl čia nėra ir negali būti jokių klaidų ir dviprasmybių.
Taigi, net šiuo ES reglamentu, kuris buvo priimtas Lietuvai labai spaudžiant, draudžiama tik pirkti ir importuoti, bet nei ES, nei JAV sankcijose niekur nebuvo ir nėra nustatytas joks draudimas per Lietuvą vežti į kitas valstybes jokias – nei rusiškas, nei baltarusiškas – trąšas, nes be jų tiesiog nebus šiųmetinio pasaulio derliaus.
Tačiau gabriukai, ingridutės, žvygiai ir raselės nutarė taikyti asmeninius “ribojimus“ – trąšų negalima vežti per Klaipėdą! Ir įvedė savas, lietuviškas, išplėstines “sankcijas“. Viskas buvo įvykdyta skubiai, apkaltinus geležinkelininkus ir uostą, kurie šioje istorijoje iš viso niekuo dėti. Ir “pasiremta“ paprasčiausiu melu – nurodytu ES reglamentu, kuriame jokio draudimo vežti trąšas paprasčiausiai nėra.
Koks rezultatas? Baltarusiai veža trąšas pasauliui toliau, bet daug didesniais atstumais ir su didesniais kaštais. Rusų trąšų koncernai užvaldė didesnę Vakarų kalio trąšų rinkos dalį, kur pagrindinis rusų konkurentas buvo būtent Belaruskalij. Keliskart pabrangus trąšoms, Rusija ne tik nieko neprarado, bet uždirbo dar daugiau milijonų karui. Jei taip ir toliau, gal Maskvai pavyks bent dalinai praryti ir didžiausią pasaulyje Baltarusijos kalio trąšų gamintoją, kas neabejotinai padės Rusijai toliau silpninti ir pajungti pačią Baltarusiją.
Toks dar vienas bukalaurų žingsnis Rusijos naudai ir Lietuvos nenaudai, nes prarasti milijonai pajamų, daugybė žmonių atleisti iš darbo ir eina pašalpų iš valstybės. Kitos šalys gauna milijonus artėjant didžiulei pasaulinei krizei, mes – nuostolius, Rusija ir Baltarusija nieko neprarado, tik įgijo.
Tai, beje, tikslinga veikla. Klaipėdos uostas jau paverstas akcine bendrove, parengta privatizavimui. Lietuvos geležinkeliai – taip pat, atskiriant pelningas veiklas nuo nuostolingų. Kuo daugiau uostui ir geležinkeliams bus problemų, tuo bus mažesnė kaina. Tą konservatoriai – didieji Lietuvos privatizatoriai – dar nuo Mažeikių naftos aferos laikų žino. Bet, kaip sakė klasikas Tadas Blinda, lietuviai mužikai – kantrūs.
Kaip karo metu vadinami veiksmai, kuriais saviškiai patiria nuostolius, o priešininkas ne tik nieko nepraranda, bet ir gauna papildomą naudą? Teisingai, vaikučiai – tai nusikaltimas ir išdavystė. Joks ne nemokšiškumas, nes jie puikiai žino, ką daro ir kiek tai Lietuvai kainuoja ir kainuos. Lygiai taip, kaip suprato, jog Taivanio atstovybės avantiūra, kuriai nesiryžta galingiausios pasaulio valstybės, atneš Lietuvai vien nuostolius ir puikiai žino, kokie tie nuostoliai yra.
Lygiai tokie pat nusikaltimai yra ir Lietuvos kariuomenei nupirkti šarvuočiai su neveikiančiais bokšteliais, isterija dėl vokiečių brigados, nesugebant jai įrengti elementarios bazės, rezervistų apmokymų imitacija ir šauktinių prievolės vilkinimas, per metus karo niekaip neparengta pasipriešinimo strategija.
Nusikaltimas valstybei taip pat ir visuotinis visuomenės skaldymas ir erzinimas daugumai žmonių nepriimtinų įstatymų stūmimu, vidaus priešų ieškojimu ir kitaminčių persekiojimu, faktine žiniasklaidos cenzūra, planais didinti mokesčius mažiesiems ir atleisti nuo mokesčių daugiausiai uždirbančius. Nekalbant jau apie viešą pasityčiojimą iš Lietuvos, suteikiant jos kūrėjo vardą kriminaliniu žargonu besišvaistančiam menkystai.
Penktoji kolona yra ne tie nusivylę žmonės, kurie komentaruose paburnoja prieš valdžią. Penktoji kolona yra tie, kurie prieš Lietuvą veikia. Jeigu kas paklaustų V.Putino, ką reikėjo padaryti, kad valstybė būtų susilpninta ir lengvai pažeidžiama – neabejoju, kad jo planuose papukčiui rastume tai, ką dabartiniai mūsų teritorijos administratoriai ir daro. Suskaldyta, susipriešinusi visuomenė ir valdžios nusilpninta valstybė – kiekvieno agresoriaus svajonė.
Karo pretekstu įvesta viešai reiškiamų minčių kontrolė ir pasinaudota savo valdžios koncentravimui. Visam tam užmaskuoti pasitelkiama primityvi “patriotinė“ propagandinė isterija mažai ką beapgauna, nes žmonės puikiai žino, kad Štirlicas buvo didesnis patriotas už Miulerį, o garsiausiai turguje “laikykit vagį!“ šaukia vagis. Ir puikiai taip pat puikiai žino, koks TSRS specialiųjų tarnybų šleifas velkasi paskui svarbiausius šalies asmenis.
Pasaulio persidalinimas prasidėjo, jis tęsis ilgai, bus skausmingas ir niekas mažiukų nesigailės. Tik susitelkusi ir nesusipriešinusi visuomenė, kuri nebijo skaudžios tiesos ir daugumos piliečių remiama nacionalinės vienybės vyriausybė gali vesti šalį per šiuos prasidėjusių ir vis didėjančių pavojų metus. Pati didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui dabar yra dabartinė, meluojanti savo tautai valdžia, kurios politika yra iš esmės antivalstybinė.
