Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentą G. Nausėdą ir Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę, ragindama pratęsti aukštojo mokslo neturinčių priešpensinio amžiaus valstybės tarnautojų darbą iki 2026 metų, o ne pagal neseniai įsigaliojusį įstatymą atleisti juos iš darbo, nes jie neturi aukštojo išsilavinimo.
Skaičiuojama, jog tokių valstybės tarnautojų gali būti apie 2000. Viena iš jų, nuo 1990-ųjų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus teritoriniame padalinyje dirbanti Jūratė Ivancovienė. Jai „Sodros”, tuo pačiu ir valstybės tarnybos, durys užsidarys, jei raginimas liks neišgirstas. Moteris prisimena, kad į tuometinę socialinės paramos įstaigą atėjo baigusi dabartinę Vilniaus kolegiją.
„Tada niekas nežiūrėjo kas parašyta diplome, valdiškose įstaigose daugelį metų atlyginimai buvo maži. Auginome vaikus, ne visi turėjome galimybę investuoti į save ir aukštojo mokslo diplomą. Kolegų aukštojo universitetinio išsilavinimo diplomai taip pat margi, nuo pedagogo ir žemės ūkio specialisto. Buvo įvairūs mokymai, seminarai, kursai – nuolat kėlėme kvalifikaciją. Nuo 2006-ųjų metų mūsų pareigos pervestos į valstybės tarnybą, miegojome apsikabinę storas „maldaknyges”, išsilaikėme reikiamus testus ir sėkmingai dirbome toliau. Gavome žemesnę kategoriją ir atlyginimą, nei kolegos su universitetų diplomais, atliekame techninį darbą, jiems palikdami sprendimų priėmimą”, – atvirauja J. Ivancovienė.
„Ištrenks be išeitinės”, – nusivylimo neslepia J. Ivancovienė. Ant jos, jį kartu su bendradarbiais turėjo viltį, kad daugiametės patirties bagažas valstybei bus reikalingas ir vertinamas. Pensinio amžiaus Jūratei Ivancovienei nuo 2024-ųjų sausio dar tektų laukti aštuonerius metus, o susirasti panašaus darbo ji nebesitiki. „Oi, ne, ne… niekam nebūsi reikalingas, visi nori tik jaunų, nepaisant to, kad jie neįskaitys rusų kalba užpildytų senųjų darbo knygelių. Didesniuose miestuose dar galima bandyti, o Trakuose ar Kaišiadoryse belieka tik į parduotuvę už minimalų atlygį”, – nuogąstauja J. Ivancovienė.
„Ypač mums kelia susirūpinimą priešpensinio amžiaus tarnautojai ir neįgiję aukštojo išsilavinimo. Mes palaikome idėją, kad valstybės tarnautojai būtų aukštos kvalifikacijos,”- pabrėžia K. Krupavičienė, – tačiau atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu valstybės tarnyboje trūksta darbuotojų. Taip pat norime pabrėžti, kad ilgalaikę patirtį turintis darbuotojai tikrai turi pakankamos kvalifikacijos atlikti savo pareigas iki sueis pensinis amžius. Taip pat norime atkreipti dėmesį ir į aukštojo mokslo kaštus, bei valstybės tarnautojų galimybes bei prieinamumą įsigyti aukštąjį išsilavinimą.
Todėl prašome gerb. Valstybės vadovų problemą spręsti lanksčiai, įvertinus visus šio klausimo aspektus bei atsižvelgti į naudingumą valstybei. Mūsų nuomone, dirbantys ir pridėtinę vertę kuriantys valstybės tarnautojai galėtų ir toliau vykdyti savo pareigas ir netapti nedarbo išmokų gavėjais”.
