Šis straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams
Giedrė Gorienė
Demokratinėse valstybėse demokratines vertybes išpažįstančių partijų pirmininkai po pralaimėtų rinkimų atsistatydina. Bet tik ne Lietuvoje ir ne Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje. Nes čia klesti Senelio kultas, o partijos vadovo postas – paveldimas. Pirmą kartą anūkėlio vadovavimas partijai buvo nuleistas „iš viršaus“ (taip suvaidinant demokratiją), antrą kartą – pasinaudota pandemija (neva kokie dar partijos pirmininko rinkimai, kai pandemija siaučia! Ai, susirinkim „CK politbiuras“ ir paskirkim anūkėlį dar vienai kadencijai). Dabar, po pralaimėtų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, nors partijos „išmintis ir patirtis“ (Irena Degutienė) ir ragina Gabrielių Landsbergį prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti, anūkėlis nieko nenori girdėti. Neva, trečią kartą į partijos vadovus nepretenduosiu, bet iki naujų rinkimų (kada jie bus? 2025?) nuo partijos pirmininko kėdės manęs niekas neatplėš!
Tiesa, net ir po anūkėlio vadovimo eros TS-LKD, iš esmės niekas ten neturėtų pasikeisti, nes numatoma, kad anūkėlį pakeis Ingrida Šimonytė (dėl to pernai ir į partiją įstojo), o ji – ne mažesnė chamė, ne mažiau arogantiška, todėl partijos vadovo pasikeitimas, kaip numatyta, šitos partijos neišgelbės. Jeigu ir toliau partija ta pačia kryptimi eis (o ji EIS), tai po kitų Seimo rinkimų ją ištiks 2000-ųjų likimas: TS-LKD galės džiaugtis, jei Seime turės 8 mandatus.
Dabar yra tokia situacija, kai iš esmės nieko nereikia daryti – TS-LKD, tokia, kokia yra dabar, pati save nusiskandins. Tegul tik dažniau kviečiasi šurajevus į Seimą, tegul tapęs Vilniaus meru Valdas Benkunskas ne tik vasarą LGBT parade žygiuoja, bet ir kiekvieną rytą tegul į darbą jį LGBT paradai lydi, tegul Šimonytė ir toliau „šūde maudo“ savo politinius oponentus, o Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas prie Vilniaus universiteto kartu su LRT ir toliau „kepa“ tokius „valstybės kūrėjus“, kaip Šurajevas – ir per kitus Seimo rinkimus TS-LKD apskritai neperžengs 5 proc. barjero. O jeigu dar pridėsime vienalyčių „santuokų“, narkotikų legalizavimo įstatymus, mokesčių padidinimą ir nekilnojamo turto mokesčio įvedimą, tai ir vienmandatėse rinkimų apygardose konservatorių šansai laimėti rinkimus bus itin maži…
Beje, vis garsiau pasigirsta kalbos apie nesutarimus TS-LKD partijos viduje, net galimus vadinamojo „krikščioniškojo“ sparno atskilimus, bet nemanau, jog tai kas nors rimta, nes partijoje vyriauja griežta Senelio diktatūra. Gal koks nors Ažubalis ar kitas „krikdemas“ ir pabamba kur nors apie „kur nusirito partiją“ ar „mums reikia naujo vado“, tačiau niekas niekur iš šitos partijos neis, nes pataikavimas partijos vadovybei lemia vietą partijos kandidatų į Seimą sąraše, vadovybės paramą ir finansus. Todėl kalbų apie „galimą TS-LKD skilimą“ rimtai nevertinu. Nors… Nebent patriotinė „giluminė valstybė“ užsimanytų gelbėti valstybę ir padrąsintų krikščioniškąjį sparną. Nes senelis Vytautas Landsbergis tol laikys anūkėlį partijos vadovo poste, kol valstybė nesugrius. O jeigu valstybė ir sugrius, jis ant tų griuvėsių tą savo anūkėlį vadovu laikys…
Taigi, be TS-LKD partijos vadovybės arogancijos, cinizmo, chamiškumo, ne ką mažesnis faktorius, lemiantis partijos griūtį – Vytauto Landsbergio noras „per negaliu“ išlaikyti anūkėlį partijos vadovo poste. Pamenate, kas buvo, kai kartą buvo sudrebėjusi anūkėlio užsienio reikalų ministro kėdė? Senelis nuklibinkščiavo į Seimą, pastatė visą Seimo TS-LKD frakciją „ant ausų“, ir Šimonytė „persigalvojo“: staiga anūkėlis patapo tiesiog fantastišku užsienio reikalų ministeriu! Iš serijos: atėjau su savo nuomone, išėjau su… Senelio.
Todėl susidaro įspūdis, kad paskui save Senelis dar nori nusitempti ir TS-LKD, kuri kadaise jį iš partijos pirmininko posto buvo „nutrenkusi“ ir vietoj jo Andrių Kubilių „pastačiusi“…
Beje, keli pastebėjimai apie Ingridą Šimonytę. Jos chamiškumą, ciniškumą, empatijos nebuvimą ir aroganciją jau nagrinėja psichologai. Ne veltui sakiau, kad šią Vyriausybę, šiuos valdančiuosius turėtų komentuoti ne politologai, o psichologai, nes nepilnavertiškumo kompleksą turintys ir nuoskaudų krepšį nuo vaikystės ant savo kupros tempiantys politikai, patys būdami dvasiniai luošiai, sargdina ir tautą. Tik pats gyvendamas meilėje ir harmonijoje, politikas gali apgaubti savo tautą rūpesčiu, šiluma ir meile. Bet jeigu politikas nežino, kas tai yra, ir nėra pats to patyręs (o tokių, panašu, mūsų valdžioje yra nemažai), tai ir turime nesveiką psichologinę situaciją, nežmonišką įtampą, kurios vis dažniau neatlaiko ne tik suaugę, bet, deja, ir paaugliai…
Tarp kitko, įdomus sutapimas: TS-LKD „viešpatystė“ pradėjo griūti panašiu laiku, kaip ir JAV pasaulinis dominavimas – kovo 20 d. (kovo 5 ir 19 d. Lietuvoje vyko savivaldybių tarybų rinkimai ir antro merų rinkimų turai, kuriuose TS-LKD patyrė triuškinantį pralaimėjimą) Kinijos prezidento vizitas į Rusiją tapo antro polio atsiradimo data. Susikūrė antra hegemonija, antra pasaulio ašis. Tiesa, Lietuvoje, mirus Algirdui Brazauskui, antros (politinės) hegemonijos neliko, politinė sistema išsibalansavo, kas ir lėmė TS-LKD politikos išsigimimą. Dabartinė, vadinamoji landsbergiška, politinė sistema, deja, sukūrė tokią dirvą, kurioje auga ne brazauskai, bet šurajevai. Kitaip, jei atkūrus nepriklausomybę auginome „grūdus“, tai dabar – „piktžoles“. O neravima „piktžolė“, kaip žinia, užteršia vis didesnius ir didesnius plotus ir vis didėjančiu greičiu…
Pagal tai, kas vyksta mūsų Lietuvėlėje, kaip nervingai elgiasi premjerė Šimonytė ir kaip konservatoriai skuba sunaikinti Lietuvos žemės ūkį, smulkųjį ir vidutinį verslą, apkrauti žmones nekilnojamojo turto mokesčiais, galima spėti, kad šitaip TS-LKD elgiasi jausdami savo, kaip politinės jėgos, pabaigą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Valius Ąžuolas mūsų internetinėje Komentaras TV (galima surasti YouTube, į paieškos langelį įrašius Komentaras TV, skyrelyje Tiesiogiai) papasakojo, kad konservatoriai jau nebesislapsto – svarstant finansų ministrės Gintarės Skaistės pateiktą mokesčių reformą, stambaus verslo interesų atstovė – pedofilija įtariamo Bartoševičiaus teta – tiesiai šviesiai pasakė, kad toks ir yra stambaus verslo interesas – kad neliktų nei patentininkų, nei smulkaus ir vidutinio verslo. Šiuo metu Lietuvoje yra 50 000 patentininkų ir 250 000, besiverčiančių individualia veikla. Stambus verslas ir korporacijos nori, kad konsevatoriai juos sunaikintų, ir konservartoriai klusniai vykdo šį stambaus verslo norą. Beje, pirmiausiai konservatoriai prie individualios veiklos priskyrė antstolius ir notarus, kurie bendrame 250 000 individualių įmonių skaičiuje sudaro tik keletą procentų, ir visuomenei rėkia apie „didžiulius notarų ir anstolių surenkamus pinigus“ ir kad šitą, t. y. Individualių įmonių grupę, reikia labiau apmokestinti. Tai jūs notarus su antstoliais ir apmokestinkite – kodėl jais prisidengus reikia išnaikinti visą smulkų ir vidutinį verslą? Tiesa, pamiršau – juk pedofilija įtariamo Bartoševičiaus teta tokį stambaus verslo norą išreiškė…
Dar daugiau, pagal Ingridos Šimonytės Vyriausybės parengtą Lietuvos strategiją – 2050, Lietuva iki 2050 matoma kaip „Europos korporacijos dalis“. Ar suvokiate, kur link Lietuvą veda konservatoriai??? Lietuvos, kaip tokios valstybės, jie nemato – jie mato Lietuvą, mūsų valstybę, „Europos korporacijos dalimi“. Gal teiktųsi pasakyti, kokios?
Beje, naujoje šviesoje pasimatė ir Aušrinės Armonaitės pusseserės skandalas. Pasirodo, ta pusseserė, įdarbinta „Lietuvos geležinkeliuose“, turėjo parengti Lietuvos geležinkelių krovinius privatizacijai. Galimas dalykas, kad Laisvės partija matė vieną „prichvatizuotoją“, o TS-LKD – kitą, t. y., galimai susikirto dviejų partijų – kas „paims“ geležinkelio krovinius – interesai.
Konservatoriai, arba landsbergistai, kaip matome, nesikeičia. Schema – iki kaulų smegenų pažįstama. „Williams“ istorija kartojasi: iš pradžių „nuvarys“ „Lietuvos geležinkelius“ – priešinasi ES sankcijų baltarusiškoms trąšoms nuėmimui, o jei ES sankcijas panaikins, konservatoriai priiminėja įstatymą, kad URM, vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, pati savo sankcijas įves ir rusiškų bei baltarusiškų krovinių per Lietuvą neleis – o tada „Lietuvos geležinkelių“ krovinius „prichvatizuos“. O tada…. Kai kroviniai, t. y. pervežimas, bus privačių veikėjų rankose, ir rusiški, ir baltarusiški kroviniai per Lietuvą ir vėl bus vežami.
Štai taip konservatorių valdžia „nuvaro“ Lietuvą. Jie skuba. Labai skuba, privatizuoti reikia per 60 dienų, nes po to gali įvykti tektoniniai pokyčiai Ukrainoje ir mūsų šaikai jau bus sunkiau šią auksinius kiaušinius dedančią Lietuvos vištą nugvelbti.
Tačiau baisiausia ne tai. Baisiausia, kad Lietuvoje dar gana didelė nemąstančių armija, kuri, nepaisant istorinių pamokų – „Williams“ istorijos, energetinių aferų, vis dar balsuoja už Lietuvą į sunaikinimą vedančią partiją. Suprantu, jei tos partijos nariai – a la šurajevai, t. y. žalias jaunimėlis, su išplautais smegenimis ir be jokių vertybių, bet ten, atrodytų, yra ir tiems a la šurajevams visiškų priešingybių. Klausimas: ką jie toje partijoje veikia??? Ar tikrai Audronis Ažubalis ir vadinamoji jo stovykla TS-LKD remia Lietuvos žemės ūkio, smulkaus ir vidutinio verslo sunaikinimą, „Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimo privatizaciją ir Lietuvos, kaip valstybės, pardavimą korporacijai? Nejaugi Audronis Ažubalis tikrai nori būti tarp tų Tėvynės išdavikų? Sakau „Tėvynės išdavikų“, nes šiais laikais nebūtina būti kokiu nors Rusijos šnipu, kad būtum laikomas Tėvynės išdaviku – šiais laikais tai reiškia Tėvynės interesų išdavystę korporacijų naudai. O TS-LKD narės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė būtent tą ir daro.
Nors Šimonytė viešumoje bando šaipytis iš Švabo plano ir vadina tai „sąmokslo teorija“, realybėje jos Vyriausybės veiksmai rodo, kad Šimonytė ir TS-LKD yra uolūs šito švabiškojo plano vykdytojai. Panašu, kad esame parduoti – su mūsų valstybe yra daromas eksperimentas – kaip Lietuvą paversti „korporacijos dalimi“. Ir labai gaila, kad mūsų slaptosios tarnybos to nemato arba, jei mato, – nestabdo.
Tai, kad Šimonytės Vyriausybė su mūsų valstybe galimai vykdo eksperimentą, rodo ir tai, kad nieko panašaus nėra nei Latvijoje ar Estijoje, nei Lenkijoje. Čia mes absoliučiai iškrentame iš kaimyninio konteksto.
Todėl geriausias variantas Lietuvai – kad Šimonytė, anūkėlis ir kiti šaikos nariai, Lietuvą verčiantys „korporacijos dalimi“, pabėgtų per kokį upelį iš Lietuvos. Su tais išgrynintais valstybės biudžeto pinigais, dėl kurių išsigryninimo prisiėmė įstatymą. O tuos pinigus galėtų padėti išgabenti „privati Šimonytės šaulių armija“ – nes viena Šimonytė tiek nepaneš. Pabėgti vardan Lietuvos (jei jau neturime saugumo, STT, prokuratūros ir teismų).
Beje, Lietuvoje jau plinta tokia maldos intencija: „Brangus Dieve, pernai Tu pasiėmei mano mėgstamiausią futbolininką Pele, mėgstamiausią dainininką Vachtangą Kikabidzę ir mano mėgstamiausią aktorių Regimantą Adomaitį. Leisk Tau priminti, kad mano mėgstamiausi politikai yra susirinkę Vyriausybėje. Iš anksto ačiū“.
Kaip manot, kas greičiau – Dievas mūsų tautos maldas išgirs ar Šimonytės šaika mūsų Lietuvėlę korporacijoms parduos? Pažiūrėkime. Pasimelskime. Visi kartu. Iš širdies.
