Aurimas Guoga
Nežinau, kiek žmonės nuoširdūs taip teisindamiesi. Visai gali būti, kad jie slapčia NORI paklusti valdžiai, tačiau nenori, kad tai atrodytų savanoriška. Bet šiuo atveju imkimės tų, kurie jaučiasi privalą paklusti.
Įdomu tai, kad geresniais laikais žmonės nepaliaujamai skundžiasi savo darbu, darbdaviu. Juos netenkina atlyginimas, tvirtina, kad darbdavys nesiskaito, darbas nuobodus ar panašiai. Visa tai persiverčia, kai iškyla pavojus šiai šiaip atgrasiai darbo vietai. Tada žmogus aukoja orumą, sveikatą ir visa kita iš eilės, kad tik toliau ten liktų.
Kas ten tokio patrauklaus ir naudingo, kad žmogus taip įsikabina? Žinoma, jeigu tikėtų, jog nesunkiai galės rasti kitą, dar geresnį darbą, tai ko ten kabintis? Vadinasi, žmogus abejoja dėl savo vertės darbo rinkoje. Tie, kurie neabejoja, ne tik kad nesulaukia grasinimų išmesti iš darbo, bet darbdavys visa kaip neriasi iš kailio, kad juos išlaikytų.
Žinoma, net ir nelaukiant prastesnių laikų žmogus turėtų pasitvarkyti, kad jo darbo įgūdžiai darytų jį deficitiniu. Turi būti įvaldęs retą kvalifikaciją ir turi būti išsiugdęs nepriekaištingus darbo įpročius. Tada būsi nepaskandinamas, nesvarbu, kokia ekonominė padėtis, patinki valdžiai ar nepatinki ir taip toliau.
Mes turime ruoštis, kad valdžia vieną dieną mums pateks ultimatumą: paklūsti arba gali būti laisvas. Žmogus iki tos dienos turi būti jau sugalvojęs kuo tokiu atveju užsiimtų, turi būti jei ne išlavinęs, tai bent pralavinęs naujus įgūdžius. Tada darbo ar verslo rinka tave pasitiks išskėstomis rankomis.
Mano galva, likti darbe, kur tau teikia tokius grasinimus, bet kokiu atveju netikslinga. Tuo darbdavys pareiškia, kad gali be vargo be tavęs apsieiti. Turėtum būti kitoje vietoje, kur esi branginamas ir kur be tavęs bendrovei kiltų problemų.
Kadangi valdžia stato socializmą, nesunku numatyti, kaip toliau viskas klostysis. Valdžios apetitas pinigams nekontroliuojamai auga, dėl to (be Gražulio ujimo) nieko daugiau ir neveikia, kaip įvedinėja vis naujus mokesčius. Visi, kas dalyvaus oficialiojoje ekonomikoje, daug dirbs, bet menkai uždirbs – visa, ką įmanoma, nudirs „Pišas“. Todėl ilgainiui, mano nuomone, oficialiai dirbantys žmonės galės įpirkti vis mažiau. Pavyzdžiui, pasak Statistikos departamento, realus darbo užmokestis Lietuvoje praėjusiais metais smuko 9 proc.
Prisiminkite, kaip buvo sovietmečiu, kokios varganos buvo valdiškos algos.
Visai kas kita – jei dirbate tokiuose sektoriuose, kur mokesčius kaip tai gali kontroliuoti. Pavyzdžiui, tvarkote kompiuterius ir su jumis atsiskaito pagal verslo liudijimą. Arba dirbate taksistu ir žmonės sumoka grynais. Mano manymu, be tam tikrų išimčių ateityje pasiturinčiai gyvens tik tie, kurie susikontroliuoja, kiek sumoka mokesčių.
Atskleisiu vieną pagrindinių turtingų žmonių paslapčių. Jie ypatingą dėmesį skiria susimažinti mokesčius. Jeigu kas mėnesį jums kišenėje liktų ketvirčiu daugiau pinigų ir jeigu jūs šiuos pinigus protingai nukreiptumėte, tai tik laiko klausimas, kada praturtėtumėte. O jeigu tai suderinate su nuolatiniu savo įgūdžių tobulinimu, jeigu tampate vis paklausesnis ir brangiau apmokamas, tuomet kelias į turtą bus greitas ir sklandus.
Visa tai turint omenyje, grasinimams, kad jus gali atleisti, ruoškitės iš anksto. Sugalvokite, kuo norite užsiimti, ir įgykite naujus darbo įgūdžius. Ugdykitės nepriekaištingą darbo etiką. Optimizuokitės mokesčius. Ši taktika teikia daugiausia vilčių, kad išgyvensite leftistų sukeltą ekonomikos griūtį.
Net jei mano prognozės neišsipildys ir ekonomika išliks, nejau gailėsitės tokio pokyčio savo gyvenime?
