Kai nesi nuveikęs nieko gero, atrodyti geresniu galima juodinant kitus. Panašu, kad būtent tokios taktikos laikosi Seimo opozicijos atstovas darbietis Vytautas Gabšys.
Matyt, siekdama atsikratyti juodosios buhalterijos skandalo šleifo Darbo partija nusprendė, kad gerai išmoktas aferistinio skaičiavimo pamokas galima pritaikyti ir skaičiuojant valstybės finansus.
Svarbiausia yra „atrasti“ tinkamus skaičiukus, kur norisi pridėti, kur reikia atimti, kur galima pa(si)dalinti ir reikiamą rezultatą gražiai apiforminti.
Pastarieji V. Gabšio svaičiojimai, esą valstybės skola daugiausia išaugo valdant Tėvynės Sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams, yra būtent tokio skaičiavimo pavyzdys.
Taip, per pastaruosius kelerius metus Lietuvos skola išaugo. Tačiau pirmiausia ji išaugo dėl to, kad ankstesnė Vyriausybė, kurioje buvo ir pulkelis darbiečių, ištaškė visas perteklines lėšas, kurias buvo galima laikyti kaip rezervą tokiam sunkmečiui, kuris visą pasaulį ir Lietuvą supurtė 2008 m.
Būtent dėl praėjusios Vyriausybės klaidų ir nesugebėjimo subalansuoti 2008-ųjų biudžetą Europos Komisija pradėjo prieš Lietuvą perviršio procedūrą. O dėl jos gerokai pabrango skolinimasis.
Nepaisant didelių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė ankstesnė Vyriausybė, dabartinė koalicija sugebėjo išvengti valstybės finansų griūties.
Kaip pastebi autoritetingos užsienio institucijos ir ekonomikos ekspertai, dabartinės Vyriausybės veiksmai yra geras pavyzdys toms šalims, kurios šiuo metu susiduria su skolinimosi krize. O prieš kelias dienas įtakingas dienraštis „The Washington Post“ tiesiai pasiūlė skolos krizės kamuojamoms JAV mokytis iš Baltijos valstybių.
Kad dabartinė koalicinė Vyriausybė sėkmingai susidorojo su prastu palikimu ir sėkmingai įveikė krizę, patvirtina ir 6 proc. viršijantis BVP augimas, penktadaliu padidėjusi mažmeninės prekybos apimtis, rekordinis eksportas ir žymiai išaugusios užsienio investicijos.
To, beje, nepavyko pasiekti tuo metu, kai Ūkio ministeriją buvo uzurpavę darbiečių ministrai. Nepavyko dėl to, kad V. Gabšio kolegos, kaip ir jis pats, užsiiminėjo populizmu.
Pavyzdžiui, pačiame krizės įkarštyje, kai buvo akivaizdu, jog nesiimant reikiamų veiksmų šalį ištiks katastrofa, Darbo partijos pirmininkas ragino visiškai nedidinti mokesčių ir dar labiau padidinti biudžeto išlaidas, tai yra, dar keliais milijardais litų padidinti valstybės skolą.
Gerai, kad populistinių sprendimų pavyko išvengti. Gerai, nes pasižiūrėjus į visas Europos Sąjungos valstybes šiuo metu Lietuvos skola, sudaranti 34 proc. prognozuojamo BVP, yra viena iš mažiausių visoje bendrijoje.
Seimo narys V.Matuzas