Šiame rašinyje nekalbėsime apie tai, kaip mums reikalinga elektros energija ir kiek ji svarbi. Taip pat neaptarinėsime, kodėl Lietuvos Vyriausybė ir Seimas beveik 10 metų vilkino pažadus dėl Ignalinos branduolinės jėgainės pertvarkymo. Kol galų gale reikia ją sustabdyti. Ko gero, situacijai apibūdinti visai tinka frazė iš „X failų“ – „Tiesa slypi kažkur anapus“. Tačiau šiuo metu be darbo ruošiasi likti dar keli tūkstančiai specialistų. O slovakai, vėliau įstoję į ES, jau turi pertvarkytą branduolinę jėgainę, kuri dirba pilnu pajėgumu.
Tai apie ką mes čia, paklausite. Nagi apie elektros energiją, kad ją kur! Ar nepastebėjote, kad kaip grybai po lietaus Lietuvėlėje pradėjo dygti vėjo jėgainės? Atsirado nauja niša vystyti privatų bizniuką, kuris galimas tik monopolistams. O gal ir ne tik? Čia tikriausiai visiems lovys yra atviras? Nebent tiems, kurie broliaujasi su aukštais Lietuvos pareigūnais. Ir tikrai neįvardinsime (nors gal kam ir labai aktualu), ar tie asmenys Lietuvoje žymimi 1, ar 10, ar 140 numeriu. Jie visi yra vienoje “statinėje”. O ta statinė – tai mūsų Lietuva su Seimu, Vyriausybe ir daugeliu kitų institucijų. Atsiprašome, kad į sąrašą pamiršome įtraukti paprastą lietuvį.
Kai pamatėme jau pradėtą projektą su skambiu pavadinimu „Vėjo elektrinių parkas Šilutės rajone“, kojos pradėjo linkti per kelius. Jau sėdint ant kėdžių susipažinome su detalėmis. Pagal šį projektą, 762 ha plote bus pastatyta nuo 100 iki 150 vėjo jėgainių. Ir tai – visai šalia Nemuno deltos regioninio parko! Jos bus Šilutės rajone Juknaičių, Pašyšių, Usėnų ir Degučių kadastrinėse vietovėse.
Šilutės rajonas unikalus tiek migruojančių, tiek perinčių paukščių gausa ir dėl to jo dalis – ES Paukščiams svarbi teritorija (PST). Projekto pavadinimas nuteikia optimistiškai – parkas juk. Kaip gamtos parkas, botanikos parkas, regioninis parkas ar panašiai. Taip ir kyla pagunda aplankyti šiuos mokslo sukurtus malūnus su galingais sparnais. O jų sparnai išties verti dėmesio. Vėjo jėgainė, kurios galingumas 2MW, sparnų mostas yra 70 metrų, bet bus ir 3 MW, ir net 5 MW galiūnių. Ir jos suksis 762 ha plote. Siaubas!
Kas buvojo šiuose kraštuose pavasarį ir rudenį, savo akimis matė nesuskaičiuojamus migruojančių paukščių būrius. Jų kelias eina per Nemuno deltos regioninio parko teritoriją ir Nemuno deltą. Čia gausiai traukia ir šikšnosparniai. Tyrimai parodė, jog šikšnosparniui nebūtina gauti jėgainės sparnu per galvą, kad kojeles pakratytų. Jie gali nukentėti patekę į sparno sūkio zoną. Nuo staigių slėgio skirtumų traumuojami plaučiai ir gyvūnas žūva.
Tiksliai nežinome, kokią žalą šios jėgainės daro Lietuvos gyvūnijai. Kodėl? Pirma, vargu ar Lietuvoje buvo susimąstyta apie poveikio aplinkai vertinimą. Antra, nebuvo kam ir kada atlikti tyrimų, nes Lietuvoje jos pradėjo dygti kaip grybai po lietaus.
Kodėl rengiant tokius grandiozinius ir potencialiai gamtai labai pavojingus projektus, neatliekama ekologinė ekspertizė? Aišku, kur pinigai, kitos vertybės neberūpi.
Jei vėjo jėgainės pastatytos ne vietoje, jos tampa tikrų tikriausiomis galingomis mėsmalėmis. Norite keptos žąselės – prašau. O gal pageidaujate įdarytos anties ar kregždžių liežuvėlių? Gulbes ir tas galėsime vežimu vežti. O egzotikos mėgėjams – šikšnosparnių patiekalai. Gaila, kad tuose „parkuose“ nenumatyta įrengti tradicinių prancūzų, italų, ispanų restoranų. Būtų viskas vietoje. Gal padėtų iš sunkmečio bristi? Ir vėjo jėgainių dėka įveiksime ekonominę krizę?
Nuo seno Nemuno žemupys buvo apstus paukščių ir nuo seno jie čia jautėsi saugūs. Vieni apsistodavo pasistiprinti, kiti likdavo perėti. Na ir kas, nusprendė UAB „Energijos grupė“ ir UAB „Šilutės vėjo projektai“. Europos įstatymai ne mums. Todėl kai kurios vėjo jėgainės bus statomos tik 160 metrų atstumu nuo Nemuno deltos regioninio parko.
Kas vyksta, mielieji? Dar vienas iš daugelio gamtos genocido atvejų? Be abejonės. Tik statytojai, iš anksto apeidami ES įstatymus, atsidurs tokioje padėtyje, kaip nelegalių pastatų savininkai. Lyg ir griauna, lyg ir ne. Toks „pusiau nėščios“ moters sindromas. O kai mėsmales pastatys, ras būdų, kad jų nenugriauti. Vėl bus skundai, teismai, skandalai, peticijos, gaišatis ir kitokie nemalonumai.
Leitės, Veižo ir Šyšos upės – 100-320 m atstumu nuo jėgainių. Jos yra ne tik Nemuno ir Atmatos intakai, jos taip pat yra paukščiams svarbioje teritorijoje (PST). Didžioji dalis pievų, kur bus pastatytos elektrinės – užliejamų pievų teritorijoje. Pavasariais čia susirenka šimtai tūkstančių paukščių, o besisukantys sparnai sės mirtį tarp nykstančių rūšių. Be to, nuo Kuršių marių šios „mėsmalės“ suksis tik 18 kilometrų atstumu. Preliminariai paskaičiavus, šioje vietoje nuo 150 vėjo jėgainių gali žūti dešimtys tūkstančių paukščių.
Iš ES Paukščių Direktyvos: „visų rūšių paukščių žudymas, ypač jiems migruojant į perėjimo vietas ar perėjimo vietose, neleistinas“.
Tačiau būtent šią funkciją ir atliks Šilutės jėgainių „parkas“. Jei neatsiras atsakingo žmogaus ar organizacijos, sugebėsiančių sustabdyti tokią beprotybę.
Europoje vėjo elektrinių valdytojams kovoti su argumentais, kad jų produkuojama elektra per brangi, darosi vis sunkiau. Kai kurios Prancūzijos ir Vokietijos kompanijos už vėjo generuojamą elektrą privalo mokėti net tris kartus brangiau, nei už branduolinę. Šiuo metu Vokietijoje veikia 16 tūkstančių vėjo jėgainių, kurios galėtų gaminti apie 15 % viso valstybės elektros poreikio. Realiai – tik 3 %. Kodėl? Nagi vėjas pučia ne visuomet.
Pastaruoju metu vėjo elektrines pradėjo kritikuoti net ekologai, kurie iki šiol buvo karšti jų statybų šalininkai. Vis daugiau faktų apie jų neigiamą poveikį tiek gyvajai gamtai, tiek kraštovaizdžiui. Pernai JAV vienam vėjo jėgainių „parkui“ buvo iškelta byla už daugybės paukščių žūtį.
Nevyriausybinės organizacijos nustatė, kad šios jau 20 metų besisukančios turbinų mentės kasmet užmuša iki 1,3 tūkstančių plėšriųjų paukščių. Spaudžiant visuomenei, elektrinių savininkai buvo priversti stabdyti vėjo turbinas paukščių migracijos metu.
Be to, mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad didelis vėjo jėgainių kiekis nedideliame plote net gali keisti vietovės klimatą. Esant didelei jėgainių koncentracijai, oro temperatūra naktį gali pakilti 2 º C, o vėjo greitis – padidėti 3 – 5 m/s.
Kada lietuviai pradės pastebėti akivaizdžius, moksliškai pagrįstus tyrimus? Kada baigs gyventi pagal seną patarlę „kol griaustinis netrinktelės, mužikas neatsisuks?“.
Neužtenka lyg, kad turime begales stiklinių pastatų, kurie net nepažymėti plėšriųjų paukščių atvaizdais, kaip Europoje reikalaujama. Kartą per dieną prie vienos draudimo bendrovės teko surinkti net 16 užsimušusių sniegenų. Nes stikluose atsispindėjo medžio siluetas. Čia tik vienos dienos „laimikis“! Ir pastatas tebuvo dviejų aukštų. O ką kalbėti apie mūsų pasididžiavimą, stiklinius dangoraižius? Į juos atsimušę žūva ar susižaloja tūkstančiai sparnuočių, jau nekalbant apie galimas auto avarijas ir kitus skaudžius įvykius žmonėms dėl vadinamų “saulės zuikučių” atspindžių nuo veidrodinių stiklų. Apskaitų, tyrimų ar stebėjimų juk niekas neatlieka. Nors ir kam juos atlikti.
Kaskart kyla klausimas, kam reikėjo stoti į ES, jei net negalvojame vykdyti įstatymų. Jau dabar Briuselis mojuoja mums „geležiniu kumščiu“, grasindamas Europos teismais ar didelėmis baudomis už pažeidimus gyvajai gamtai, už per mažą saugomų teritorijų plotą. Pasidomėkite Aplinkos ministerijoje. Išnyko mūsuose pagonybė, išnyko estetika, etika, pagarba šaknims, pagarba esybei.
Stulbinančiai greitai dingo gerasis, nuoširdus, atjaučiantis, užjaučiantis, nesavanaudis, pagarbiai žiūrintis į tai, ką sukūrė ne Jis.
Beatodairiškai kertame miškus, neekologiškai ūkininkaujame, nevaldome turizmo ir rekreacijos. Viskas dėl ilgesnio ir greitesnio lito. Jei ir toliau taip naikinsime gamtą, gal ir nebereikės mums tos Europos. Kai kurie gal išsimaitins popieriukais, litais vadinamais. O gal ir litą vėl pakeisime į rublius? Gal kam nors dar bus reikalinga dykyne paversta šalis? Čia Lietuva, čia lietūs lyja. Tuo mes ir „unikalūs“.
Algirdas Knystautas, Mindaugas Mačiulis
2009-07-20
