Kalbininkai: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko, dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių kalbos politikos“. Dalyvavo: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, akademikas Eugenijus Jovaiša, Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius, internetinio portalo „Alkas.lt“ redaktorius, buvęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.
Akademikas E. Jovaiša aptarė naujai iškilusius nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose asmens dokumentuose klausimus Seimui pernai leidus ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba.
Pasak E. Jovaišos, šis sprendimas pažeidė lietuvių kalbos fonetinės rašybos sistemą (vienas garsas – viena raidė), todėl buvo atverta „Pandoros skrynia“ – jau praktiškai Lietuvos piliečio pase asmenvardžiai rašomi su svetimais dviraidžiais – sz, sh, rz, vartojamos lietuvių abėcėlei svetimos raidės w, x, q, o Seime svarstymo laukia įstatymo projektas numatantis nelietuviškų asmenvardžių rašybą su visais svetimų kalbų diakritiniais ženklais.
Šie valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeidimai, pasak E. Jovaišos kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui, nes valstybės teritorinis vientisumas kyla iš tautos kalbinio arealo.
S. Tumėnas pranešė, kad dabartinio Seimo dauguma skuba jau šį pavasarį priimti Konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą. S. Tumėnas priminė, kad Lietuvos Konstitucijos pirmame skirsnyje įtvirtinti pamatiniai valstybės principai gali būti pakeisti tik referendumo būdu.
Seimo narys suabejojo, ar tikrai tauta referendume pritartų tokiais principais grįstai valstybinės lietuvių kalbos politikai, kokie išdėstyti Seimo informacinėje sistemoje pateiktame Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo 2022 m. projekte Nr. XIVP-880(2).
