Lėktuvai kartais krenta. Per paskutiniuosius 10 metų per lėktuvų avarijas (be karinių ir sportinių) žuvo virš 5000 žmonių. Žuvo ir politikai, žuvo ir mokytojai, žuvo mūrininkai ir santechnikai, teisuoliai ir nusikaltėliai. Ir net vienas valstybės vadovas – Makedonijos prezidentas Borisas Traikovskis.
Neabejotinai bet kokia katastrofa aviacijoje – tai pirmiausia žmogiškoji tragedija. Taip pat kaip karas, stichinė nelaimė ar teroro išpuolis. Laikiausi, laikausi ir laikysiuos nuostatos, kad žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, kurios praradimas ypač tragiškos nelaimės metu yra neatitaisoma blogybė. Tačiau kartais tokio skaudaus įvykio akivaizdoje verta pasižiūrėti į tai, kas įvyko ir vyksta šiek tiek kitu kampu. Pateiksiu kelis skaičius:
Per Bosnijos karą žuvo – 110 000- 200 000 žmonių.
Per karą Irake jau žuvo virš 120 000 civilių.
Per didžiausią paskutinio XX a. dešimtmečio nusikaltimą žmonijai – 1994 m. genocidą Ruandoje- žuvo nuo 800 000 iki 1 000 000 nekaltų žmonių
O kur dar Afganistano okupacija, Kosovas ir kiti išorinių jėgų inspiruoti konfliktai? O kur dar jau pusšimtį metų trunkantis Artimųjų Rytų konfliktas? Aš jau nekalbu apie tokias „smulkmenas“, kaip po NATO demokratizatorių bombomis žuvę puspenkto tūkstančio taikių serbų.
Nenoriu būti apkaltintas politikavimu, nes šio teksto mintis yra ne priminti jums apie nusikalstamą neutralumą (Ruandos atveju) ar tiesiogiai pasaulio galingųjų remtus ar pradėtus nusikalstamus karus (Bosnija, Irakas, Afganistanas, Kosovas ir t.t.), o pabandyti atsakyti, ar XXI a. pradžioje mes gyvename, mąstome ir elgiamės kitaip nei viduramžiais? Beje, ar pamenate nors vieną Lietuvos pareiškimą, aiškiai smerkiantį aukščiau minėtų įvykių kaltininkus? Aš – ne… Na, tiek to – grįžkime prie gūdžių viduramžių.
Kaimyninės valstybės karalius žuvo. Na, ne tai, kad tas kaimynas labai mielas buvo, o jei dar tiksliau – tai tik prieš dvi dienas mūsų bajorai jam antausį skėlė, tačiau čia gi – karalius. Tad reikia ir liūdną veidelį nutaisyti, ir prie altoriaus patrypčioti, ir, įtempus atmintį, prisiminti, kad kažkada teko ir ranką paspausti, ir gal rąstą per talką kartu nešti…..tfu….kokį rąstą, taigi visai kita istorija. O kaip kitaip, jei taip įprasta, o kaip kitaip, jei žmogaus kaina vertinama pagal aiškų kainyną, kur vienas žuvęs karalius ar jo svitos narys kainuoja 8333 kartus brangiau, nei nužudytas Ruandoje.
Tai, ką matome šiandien, tai tik pradžia to, ką netrukus išgirsime – bus ir kalbų, ir „beribio gedulo“ įrodymo paieškų po pustuštes bažnyčias (šiandien jau mačiau per žinias, kaip, ieškodami gedinčių, žurnalistai terado pora lenkų turistų), bus ir beveik protingų ilgų kalbų, ir bus tokių pat ilgų ir kvailų kalbų. Tačiau ar tikrai mes turime paklusti matematikai, pagal kurią turime gedėti dėl vienos VIP aukos, kai kasdien nemaža dalimi dėl tos pačios VIP aukos kaltės „krenta lėktuvai“ bent dviejuose pasaulio kraštuose?
Vitalijus Balkus
2010-04-11
