Advokatas dr. Ryšardas Burda
Vikipedijoje totalitarizmas aiškinamas kaip politinė sistema, kurioje valstybė, valdoma vieno asmens, grupės ar klasės, nepripažįsta savo valdžios apribojimo ir siekia visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės. Konstitucijoje skelbiama, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Tad šiame straipsnyje pateiksime samprotavimus apie tai, kiek totalitarizmas yra artimas Lietuvos elitui.
Iki Seimo pavasario sesijos pradžios liko nedaug laiko ir šį laiką vykdomoji valdžia veltui ne švaisto. Neseniai parengtas įstatymų projektų pakeitimų paketas. Visi pakeitimai susiję su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvoje.
Nėra paslaptis nei vienam Lietuvos piliečiui, kad Lietuva remia Ukrainą kovoje su Rusijos okupantais. Tai pasireiškia ne tik ginkluotės, amunicijos, Bairaktarų ar karo specialistų siuntimu, ruošiant Ukrainos karius.
Tačiau kita kovos lauko dalis yra Rusijos ekonominio potencialo mažinimas. Tam reikalingos vieningos visos Europos Sąjungos pastangos, tame tarpe ir Lietuvos. Rusijos ekonominis potencialas susideda ne tik iš vidinių ekonomikos resursų, bet ir iš finansinių resursų, prekių, technologijų ar energetinių išteklių eksporto ir importo.
Lietuvoje nuo 2004 metų priimtas tarptautinių sankcijų įstatymas. Iki įvykių Ukrainoje šis įstatymas iš esmės buvo neveiksmingas. Tarptautinių ir Europos Sąjungos sankcijų Rusijai akivaizdoje Lietuvos vykdomoji valdžia nusprendė iš esmės pakeisti šį įstatymą.
Pirmiausia, siūloma įvesti naują sąvoką „ribojamos priemonės“. Šios priemonės galės įvesti Lietuvos Respublika savarankiškai, nepaisant tų, prie kurių prisijungė valstybė ar kurias pagal ES teisę Lietuva turi vykdyti. Tiesa, keista, kad ribojamosios priemonės, pasak projekto autorių, tampa subjektų, kuriems taikomos sankcijos. Bet tai juridinės teisės akto projekto klausimas, kuris tikriausiai bus išnaudotas tam, kad supainioti visus Lietuvos ūkio subjektus ir fizinius asmenis, kurie turės vykdyti tas priemones.
Lietuvos piliečiai tikriausiai prisimena didelį tarptautinį triukšmą dėl eilinio paketo, įgyvendinimo Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai. Tai būtent Užsienio reikalų ministerija, pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą, buvo atsakinga už tinkamus pasiūlymus dėl tarptautinių sankcijų teikimo. Siūlomame įstatymo pakeitimo projekte yra papildoma, kad URM bus atsakinga dar ir už Lietuvos Respublikos institucijų siūlymus dėl sankcijų nustatymo, keitimo ar atšaukimo.
Tarptautinių sankcijų įstatymo projekte numatomas atskiras straipsnis – nustatyti ribojamas priemones. Ribojamas priemones Vyriausybė teiks Seimui tvirtinti įstatymu. Tačiau dėl ribojamųjų priemonių kriterijų šiame projekte nei žodžio. Atvirkščiai, nukreipiama į kitas Vyriausybės ar įgaliotos institucijos būsimas tvarkas.
Įdomiausia dalis šio projekto – tai atsakomybė. Siūloma pakeisti Tarptautinių sankcijų įstatymo 13 straipsnį ir numatyti fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę pagal šį įstatymą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad greta baudžiamojo kodekso, administracinių nusižengimų kodekso atsiranda dar vienas įstatymas su savo atskiromis bausmėmis, atskiru procesu ir atskirais vykdytojais. Institucija, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną arba pradėti ikiteisminį tyrimą, iš šio proceso pašalinama.
Paaiškinsiu, kas įvyks. Tol, kol nebuvo siūlomų pakeitimų, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba privalėjo laikytis Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų ir vadovautis jame esančiomis nuostatomis. Dabar siūlomas variantas suteikia jiems savarankiškas baudas ir savarankišką procedūrą.
Numatomos šios poveikio priemonės:
– bauda nuo 50 iki 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalyku ar veiklos rezultatu, vertės, bet ne mažesnę nei 10 000 eurų;
– bauda nuo 10 000 iki 50 000 eurų, kai tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos;
– kai juridinis asmuo šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo arba kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalyku ar veiklos rezultatu, vertė yra didesnė nei 100 000 eurų – baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažesnę nei 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalyku ar veiklos rezultatu, vertės, ir ne mažesnę nei 20 000 eurų;
– prekių arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalyku ar veiklos rezultatu, konfiskavimas.
Numatomas atskiras procesas:
– pažeidėjui pasiūloma pateikti paaiškinimą;
– nustatoma 14 dienų paaiškinimui pateikti;
– paaiškinimo nepateikimas netrukdo skirti poveikio priemones;
– asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato arba kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma (taikomos) poveikio priemonė (priemonės), turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus;
– sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) turi būti motyvuotas ir grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;
– poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.
Įstatymų projekto pakete yra ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų. Siūloma papildyti BK 123-1 str., straipsnį Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis, už kurių pažeidimus yra numatyta atsakomybė bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Į procesą įtraukiami prokurorai ir advokatai. Susisiekimo ar ekonomikos ir inovacijų ar užsienio reikalų ministerijos informaciją apie galimą nusikaltimą, pažeidžiant sankcijas, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama priežiūros institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas yra tęsiamas.
Čia svarbu pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo proceso priemonėmis gali būti surinkta informacija ir kriminalinės žvalgybos priemonėmis. Nėra atmetama situacija, kai, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo priemonėmis, paaiškinimais ir liudytojų apklausomis nesurinks jokių įrodymų. Tada geriausias būdas perduoti medžiagą prokurorui, kuris atliks ikiteisminį tyrimą ir surinks visus įrodymus, kurių pagrindu ministerija priims sprendimą dėl nubaudimo.
Įdomus yra siūlymas suteikti teisę civilinei įstaigai priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Klausimas, paaiškėjimas kam: pažeidėjui ar civilinei institucijai? O terminus skaičiuosime nuo pasiūlymo pažeidėjui pateikti paaiškinimus, ar nuo kurios nors institucijos pažymos pateikimo ministerijai, ar nuo oficialaus įspėjimo dėl galimo pažeidimo patarimo?
Šiame įstatymo projekte yra ir atskiros įstatymo galiojimo erdvėje nuostatos, sprendimo priėmimo kriterijai (teisingumo, protingumo), bausmės skyrimo taisyklės, baudos įsiteisėjimo terminai, baudų išieškojimas ir apskundimo administraciniam teismui tvarka.
Nustatomos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pavyzdžiui, lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikomoms: pažeidimo pripažinimas, bendradarbiavimas su institucija, prašomos informacijos pateikimas, pagalba išaiškinti pažeidimą, žalos atlyginimas. Klausimas: o kaip su nekaltumo prezumpcija?
Baudžiamajame kodekse prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių priskiriami kaltės pripažinimas ir žalos atlyginimas. Visi kiti įstatymo projekto reikalavimai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, kurio viena pagrindinių nuostatų yra teisė neliudyti prieš save ir įrodinėjimo našta yra valstybės institucijos pareiga, bet ne asmens. Taip palaipsniui kuriami naujos teisingumo vykdymo institucijos ir naujas procesas.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. numato šimtas dvi valstybes institucijas, kurios gali tirti administracinius nusižengimus ir surašyti protokolus. Tarp jų yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba. Logiška būtų, kad visas procesas vyktu administracinėje teisenoje. Tačiau, administracinių nusižengimų kodekse nėra Užsienio reikalų ministerijos. Kodėl šita ministerija siekia sukurti paralelinį, atskirtą nuo administracinės teisenos, procesą ir bausmės sistemą. Beveik neabejotina, kad bus išnaudotos žvalgybinės pajėgos, administracinio pobūdžio pažeidimams išaiškinti. Tokių represinių galių telkimas atskiroje ministerijoje, kurios veikla ne vidaus, o užsienio reikalai, yra sunkai suprantamas.
Siūlomais pakeitimais Užsienio reikalų ministerija įgauna pasirinkimo laisvę taikyti ar netaikyti poveikio priemones. Taip iš esmės sukuriama korupcinė, verslo „stogavimo“ ar šantažo sistema su plačiausiomis diskrecijomis. Tikriausia kažkas pasiilgo „beprotiškų 90-ųjų“.
Klausimas: ar verslui ir piliečiam reikia, kad Užsienio reikalų ministerija virstų teisėsaugos institucija? Ar Lietuvos Prezidentas žino, kad greitu laiku teks užsienio reikalus tvarkyti kartu su nauja kvazi teisėsaugos institucija?
Atrodo, kad tai daroma tik dėl vienos priežasties – Lietuva nori įgauti savo nacionalinį „vėzdą“ bausti kitas valstybes. Tačiau, ar ne bus jis nukreiptas tvarkyti ne užsienio, o vidaus reikalus. Tikėsimės, kad užteks išminties įstatymų leidėjams, siekiant globalios Lietuvos tikslų, nepaskęsti totalitarizmo duobėje.
