Didelių saulės energetikos parkų vystytojai išreiškia susirūpinimą valdžios institucijų veiksmais – komercinių saulės elektrinių plėtra ribojama neskaidriai ir grubiai paminant teisinės sistemos pagrindus.
Praėjusį penktadienį (vasario 10 d.) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VERT) posėdyje buvo patvirtintas nutarimas „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“. Šis VERT nutarimas buvo priimtas 2 nariams balsavus – „už“, 2 – „prieš“. VERT pirmininkas Renatas Pocius nusišalino nuo balsavimo.
Siūlo remtis dokumentais, kurių nėra
Saulės energetikai pabrėžia, kad nutarimas buvo priimtas „buldozeriu“ – neįsigilinant į socialinių partnerių pasiūlymus ir kritiką. Verslininkus šokiravo, kad šis itin Lietuvos saulės energetikos plėtrai svarbus nutarimas buvo priimtas grubiai pažeidžiant esminius teisėkūros principus. Nutarime 39-ioms bendrovėms buvo paskirstyti elektros energijos pajėgumai, kurie buvo išskirti į dvi dalis: 25,451 proc. įrengtosios galios suteikta be apribojimų, o likusią dalį – taikant apribojimus.
VERT nutarė, kad sąraše esančios bendrovės nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sąrašo patvirtinimo dienos kreiptis į elektros tinklų operatorių „Litgrid“ dėl tolimesnio elektrinės plėtojimo.
Tiksli saulės parkams taikomų apribojimų tvarka turi būti užfiksuota „Litgrid“ pasinaudojimo elektros tinklas apraše (PETA), tačiau šis dokumentas nėra priimtas, o saulės energetikai net nematė šio dokumento projekto. Taigi, susidaro paradoksali situacija, kai VERT priėmė teisės aktą, kuris referuoja į neegzistuojantį teisės aktą.
Beje, šiuo neegzistuojančiu teisės aktu rėmėsi ir LR Vyriausybė prieš dvi savaites priėmusi nutarimus, kuriais buvo apribota tolesnė komercinių saulės parkų plėtra viršijus 2 gigavatų (GW) ribą.
„Esame šokiruoti visišku teisiniu nihilizmu, kuri vykdo valstybės institucija, grubiai pažeidžianti esminius teisės aktų kūrimo ir derinimo su socialiniais partneriais principus. Esame nusivylę, jog energetikos rinką reguliuojanti institucija vadovaujasi „buldozerio“ principu, kai visai Lietuvos energetikos ateičiai svarbūs sprendimai priimami neskaidriai ir grubiai paminant teisinės sistemos pagrindus“, – teigė Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Iš sąrašo pašalintos įmonės – vėl sąraše
Skaidrumo trūkumą parodo ir tai, jog nutarime į 39 bendrovių sąrašą vėl buvo įtrauktos bendrovės „Ignitis Renewables“ ir „Troškūnų vėjas“, kurių saulės parkų projektai jau anksčiau buvo pripažinti neatitinkantys reikalavimų ir buvo pašalinti iš sąrašo. Tačiau šių metų vasario 10 d. šios įmonės vėl sąraše atsirado, o VERT taip ir nepaaiškino, kokiais kriterijais ir principais šias įmones vėl įtraukė į sąrašą.
„Daugiau nei pusę metų saulės energetikos vystytojai turėjo įrodyti savo projektuojamų saulės parkų pagrįstumą – tam reikėjo įvykdyti daug teisinių procedūrų, pateikti daug dokumentų. Neatitikę reikalavimų projektai tuomet buvo pašalinti, tačiau dabar matome, kad jie vėl grįžta į sąrašą. Kyla klausimas – kam tuomet mums visiems reikėjo gaišti laiką visoms šioms biurokratinėms procedūroms“, – stebisi britų kapitalo saulės parkų vystytojos „Aura Power“ plėtros vadovas Aistis Radavičius.
Galiausiai, saulės energetikus stebina, kad VERT nepateikia konkretaus bendrovių, kurios gavo leidimus vystyti saulės parkus, iki praėjusių metų liepos 8 dienos. Tuomet bendrovėms buvo paskirstyti elektros gamybos pajėgumai, siekiantys 1025 megavatus, tačiau kurioms įmonėms ir kokie pajėgumai buvo paskirstyti, visuomenė iki šiol nežino.
Ribojimai stabdo saulės energetikos proveržį
Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai. Didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą.
Skaičiuojama, kad sustojusi komercinių saulės elektrinių plėtra per metus Lietuvos vartotojams kainuoja 700–800 mln. eurų – tai didesnė suma nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą.
Dauguma ES šalių spartina saulės energetikos plėtrą – skatina investicijas į šį sektorių, naikina biurokratinius barjerus. Saulės energetikos verslą vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, pagal instaliuotą saulės jėgainių galią Lietuva jau gerokai atsilieka nuo daugelio ES šalių.
Dėl nepalankios investicinės aplinkos energetikos įmonės savo investicijas nukreipia į kitas regiono valstybes. Prognozuojama, kad dėl įstrigusių saulės energetikos projektų, apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų Lietuvoje gali būti atidėta, o dalis jų – prarasta.
