Stanislovas Tomas
Prancūzijos socialistų partijos narys
Praeitą savaitę konservatoriai, liberalsąjūdiečiai, liberalcentristai, soclibai, socdemai, valstiečiai liaudininkai ir darbiečiai (toliau – TSLSLiCSSLSDVLDP) priėmė Seime naują Aukštojo mokslo įstatymą. Valdas Adamkus neabejotinai pasirašys šį projektą, kadangi jis pats ir yra vienas iš pagrindinių mokamo mokslo gerai besimokantiems studentams įvedimo iniciatorių. Pagrindinis šio straipsnio tikslas: punktais įvardinti šio įstatymo trūkumus. Į pabaigą bus atsakyta į Egidijaus Kūrio argumentus, kadangi, susipažinus su jo straipsniu „Stebuklo belaukiant“, susidaro įspūdis, kad jis pats neskaitė Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo.
1) Anksčiau buvo nustatyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. dieninių vietų universitetuose ir kolegijose nemokamos, o 30 proc. studentų laikomi gerai besimokančiais (seno įstatymo 60 str. 1 ir 2 d.). Šis straipsnis yra ištrinamas (TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo 7 str., KT 5 išvada). Kitaip tariant, valstybė ATSISAKO garantuoti, kad tam tikra iš anksto valstybės nustatyta studentų dalis mokysis nemokamai. Kiekviena aukštoji mokykla spręs šį klausimą savarankiškai ir bus suinteresuota, kad nemokamų vietų būtų kuo mažiau, kadangi tai didina jos pelną.
2) Anksčiau buvo nustatyta metodika, pagal kurią apskaičiuojama studijų SAVIKAINA. Mokantys už mokslą studentai mokėjo tik šią savikainą (seno įstatymo 58 str. 4 d.). TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo 5 str., KT 4 išvada įveda naują tvarką: pirma, aukštoji mokykla gauna teisę apskaičiuoti savikainą pagal kitą metodiką – privati skaičiavimo formulė gali gerokai padidinti patį savikainos lygį. Antra, universitetas arba kolegija gauna teisę uždėti ant savikainos ANTKAINĮ ir siekti pelno. Naujas įstatymas ir KT nutarimas draudžia valstybei kištis į savikainos apskaičiavimą, o taip pat nustatyti pelno lubas. Šioje vietoje verta palyginti anglosaksų ir prancūzų-skandinavų sistemas. Amerikoje jaunas žmogus pradeda suaugusiųjų gyvenimą nuo to, kad gauna diplomą ir 120 000 dolerių skolą, kurią reikės grąžinti. Tuo metu prancūzas, liuksemburgietis, olandas ir švedas gauna diplomą ir iš karto pradeda dirbti sau, o ne bankui – taupo savo namui, savo mašinai, savo atostogoms, o ne paskolai grąžinti.
3) Ankstesnė 47 str. 4 d. redakcija įpareigodavo Vyriausybę nustatyti, kiek bus nemokamų ir mokamų vietų. Nauja redakcija faktiškai įveda tokią tvarką, kad Vyriausybė gali iš viso nenumatyti nė vienos nemokamos vietos, jeigu asmenys, sutinkantys mokėti, pilnai užpildo specialistų poreikį (TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo 3 str., KT nutarimo II dalies 12 ir 19 p.). Ši pataisa skaudžiausiai muša talentingus abiturientus iš skurdesnių šeimų. Kiekviena vidurinės mokyklos mokytoja iš kaimo arba poliklinikos slaugė potencialiai gali pagimdyti itin gabų vaiką. Galbūt konservatoriai, liberalai ir socdemai tuo netiki, bet periodiškai taip ir atsitinka.
4) Anksčiau valstybė galėjo nustatyti maksimalų leistiną tam tikros specialybės studentų skaičių. Tai buvo daroma tam, kad kiekvienas studentas gautų darbą maždaug pagal savo specialybę. Pagal naują tvarką bus priimami visi, kas gali mokėti. Kadangi aukštoji mokykla gauna teisę siekti pelno, ji bus suinteresuota priimti kuo daugiau studentų. Abiturientai, negalintys atsiskaityti iš karto, ims paskolas.
5) Pagal naują tvarką, asmuo gali pereiti iš nemokamos vietos į mokamą, bet pereiti iš mokamos į nemokamą nebeįmanoma (TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo 8 str., KT nutarimo II d. 20 p.).
Kaip galima priešintis aukštųjų mokyklų privatizacijai ir visuotino mokamo mokslo įvedimui? Jeigu yra noras, pasipriešinti lengva. Vietoje sąvokos „gerai besimokantys studentai“ į įstatymą galima įrašyti sąvoką „santykinai geriau besimokantys studentai“. Vietoje sąvokos „valstybės finansuojama vieta“ galima įrašyti žodį „lengvata“. Beveik į kiekvieną TSLSLiCSSLSDVLDP įstatymo straipsnį galima buvo įrašyti nuostatą apie Švietimo ministerijos teisę įtakoti kainą ir studentų skaičių, bet tai nebuvo padaryta. Pagaliau galima keisti patį Konstitucijos tekstą. Pinigus galima sutaupyti sumažinus bakalauro programos trukmę nuo 4 iki 3 metų, kaip tai jau padaryta Vakarų Europoje. Tačiau problema yra tai, kad dabartinė TSLSLiCSSLSDVLDP dauguma tiesiog laikosi nuomonės, kad mokamas mokslas, išstumiantis gabius ir talentingus vaikus iš skurdesnių šeimų, yra gerai.
Neabejotinai, daugelis Lietuvos abiturientų rinktųsi Vakarų Europos universitetus – studijos ten pigesnės ir daug aukštesnės kokybės. Problema tik ta, kad mažų miestų vidurinės mokyklos blogiau parengia gabius vaikus studijoms užsienio kalba negu Vilniaus gimnazijos. Kitaip tariant, mes einame prie situacijos, kai du abiturientai su vienodu intelekto koeficientu patenka į nelygią padėtį, kadangi Vilniaus gimnazijoje prancūzų, vokiečių ar ispanų kalba dėstoma gerai, o kaime – blogai. Vienas iš karto po 12 klasės išvažiuos į Vakarus, o kitas privalės imti paskolą studijoms Lietuvoje, nes jis gimė provincijoje. Be to, ši tvarka smogs mažai uždirbančioms šeimoms, kadangi vaiko emigracijai reikia pradinio kapitalo, o paskolos paėmimui pradinio kapitalo nereikės. Taip pat Lietuvoje galės pasilikti turtingų tėvų vaikai, kurių nepriima Vakaruose.
Pagaliau, skaitant buvusio KT pirmininko Egidijau Kūrio straipsnį „Stebuklo belaukiant“ (http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/484bcbcd2cda7), susidaro įspūdis, kad jis pats neskaitė KT nutarimo. Jam atrodo, kad 30 proc. garantuotų nemokamų vietų panaikinimas padidins nemokamų vietų skaičių. Taip iš tiesų galėtų būti, jeigu KT nutarimas neleistų aukštosioms mokykloms siekti pelno iš studentų. Tačiau kadangi studijų kaina nebeapsiribos vien studijų išlaidomis (vien savikaina), kadangi Vyriausybė nebegalės nustatyti privalomos savikainos apskaičiavimo formulės, o taip pat kadangi Vyriausybė galės nustatyti, kad nėra poreikio finansuoti tam tikros specialybės žmonių, universitetai ir kolegijos radikaliai mažins nemokamų vietų skaičių.
Egidijus Kūris bando slėptis už formalumų. Jam atrodo, kad KT nepriėmė naujo įstatymo, nes į jį su klausimu kreipėsi V. Adamkus, G. Steponavičius, E. Masiulis ir kiti. Jam atrodo, kad KT tik aiškina Konstituciją ir nepriima sprendimų dėl pačios reformos. Čikagos universiteto realistas, profesorius Richard Posner yra pasakęs apie žmones, kurie tiki į tokius formalumus: „naive to the point of almost total cluelessness“ („naivus iki beveik visiško nesugebėjimo suprasti lygmens“). Egzistuoja 95 Konstitucijos aiškinimo metodai, kurie dalinami į 420 variantų: iš Konstitucijos galima „išaiškinti“ bet ką. Žiniasklaida jau ne kartą rašė apie slaptus teisėjo Egidijaus Kūrio ir Seimo nario G. Steponavičiaus susitikimus.
Egidijus Kūris nesuprato dar dviejų dalykų apie Paryžiaus studentų pasipriešinimą. Pirma, universiteto užėmimo tikslas yra pastatyti barikadą ir neišeiti iš pastato tol, kol Parlamentas neįvykdys studentų reikalavimų, o anaiptol ne laužyti baldus (http://www.youtube.com/watch?v=LwA3sCQvaEk). Tokios akcijos Prancūzijoje buvo rengiamos ne tik 1968 metais, bet ir 2006 m. pavasarį (http://www.youtube.com/watch?v=zG_3JJEoEvU), ir 2007 m. lapkritį (http://www.youtube.com/watch?v=laxntam51ws).
Antra, Egidijus Kūris žurnale „Veidas“ tyčiojasi iš Daniel Cohn-Bendit pavardės (Cohn-Bendit – vienas iš 1968 metų studentų Revoliucijos didvyrių). Egidijui Kūriui reikia suprasti, kad jo amžiuje juoktis iš vokiškų ir prancūziškų pavardžių yra kvaila.
NON à la marchandisation du savoir!
2008-06-13
