Ar jūs žinote, ką švenčiate Sausio 1-ąją? Be jokios abejonės, žinote – pirmąją Naujųjų metų dieną! Tačiau tik tie, kurie domisi religinėmis datomis, žino, kad Sausio 1-oji visiškai nereiškia pirmosios Naujųjų metų dienos – tai yra ypatinga diena viso pasaulio krikščionims. Sausio pirmąją dieną yra švenčiamas Kristaus apipjaustymas.
Jeigu atsiverstumėte „Šventųjų gyvenimų“ kalendorių, pamatytumėte, kad Sausio 1-oji jame yra pažymėta raudonomis raidėmis ir pažymėta: Viešpaties, t.y. Jėzaus Kristaus, apipjaustymas.
Pagal žydų tradicijas, aštuonias dienas po gimdymo moteris yra „purvina“ – ji prie nieko negali prisiliesti. Ir tik aštuntą dieną apipjausčius ir pakrikštijus vaiką, moteris tampa „švaria“. Ir vardas kūdikiui suteikiamas tik aštuntą dieną – taigi ir Kristus vardą įgijo savo apipjaustymo dieną, t.y. Sausio 1-ąją.
Taigi Jėzus Kristus gimė gruodžio 24 dieną – tą dieną yra švenčiamos Kūčios, ir aštuntą dieną – sausio 1-ąją – jis buvo apipjaustytas ir pakrikštytas – gavo Jėzaus Kristaus vardą.
Tačiau dėl nežinomų priežasčių Katalikų bažnyčia Viešpaties apipjaustymo šventės nemini.
Beje, štai ką sako apie tas 8 dienas žydų dvasininkai.
Žydų abinas Samson Raphael Hirsch aštuonetą laiko dvasinių dalykų simboliu: "Septynių nešvaros dienų laikotarpis turi praeiti. Žmogus skiriasi nuo kitų tvarinių, neturinčių pasirinkimo laisvės (sutvertų per 6 dienas) ir yra asmenybė, turinti pasirinkimą (septintąją), tačiau tą dovaną gavo tik dėl sandoros su Dievu (apipjaustymą). Tad aštuntąją jis gimsta vėl, ne tik kaip Žmogus, bet ir kaip Žydas. Tad 8 diena yra grįžimas į pirmą dieną tik aukštesniu lygiu… Tada gamtos dėsnio jėga, atsiskleidusi motinoje ir sūnuje gimimo metu, sukelia motinos 7 dienų trukmės nešvarumo laikotarpį – ir dėl šios priežasties reikalaujama,… kad praeitų 7 dienos iki atliekant apipjaustymą".