Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininko Kęstučio Čilinsko pasisakymas skirtas Žmogaus teisių stebėjimo instituto periodinės apžvalgos Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2006 pristatymui spaudos konferencijai gegužės 15 d.
2006-ųjų apžvalgoje konstatuojama, kad nemažai žmonių šalyje jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti savo mintis, jaučia teisingumo stoką, nepasitiki valstybės institucijomis. Žmogaus teisių situacijos analizė patvirtino šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą. Tai atitinka ir Respublikos Prezidento Metinį pranešimą apie 2006 metų situaciją. Jame nurodoma, kad padėtis šalyje nepagerėjo.
Iš daugybės kreipimųsi į mus, kaip žmogaus teisių gynėjus, ryškėja, kad paskutiniais metais žmonės visiškai nusivylė visomis trimis valdžiomis: įstatymų leidžiamąja, vykdomąja ir teismine. Korupcija ir pareigūnų piktnaudžiavimai žmonėms atrodo atviri ir ciniški, žmonės bijo skųstis, nes nuo to dažniausiai būna dar blogiau. Daug kas savo situacijoje atpažįsta egzaminų pardavinėjimu pasiskundusių abiturientų, apie korupcija prabilusių VSD pareigūnų ar „vokelius“ atskleidusios Dalios Budrevičienės atvejus: prabilo apie pažeidimus ir už tai sulaukė represijų ir jokios pagalbos iš valstybės.
Nusivylę teisinės sistemos galimybėmis Lietuvoje, žmonės vis dažniau prašo apginti jų teises Strasbūro teisme.
Vertindami socialiniu aspektu žmogaus teisių situaciją, konstatuojame, kad 2006 metais nesumažėjo socialiai bei teisiškai neapgintų žmonių skaičius ir jų padėties skirtumas nuo nedidelio kiekio asmenų, turinčių politinę valdžią ir kartu valdančių reikšmingą dalį turtų. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių politikai ir teismai, jei nežiūrėsim kai kurių išimčių, iš esmės toleruoja politikų bei pareigūnų piktnaudžiavimą valdžia savanaudiškais motyvais. Sudaromos sąlygos „laukiniam kapitalizmui“ ir oligarchiniam valdymui, t.y., politinės valdžios ir verslo koncentravimui tų pačių asmenų rankose. Tuo pažeidžiami šie Konstitucijos reikalavimai: užtikrinti darnios pilietinės visuomenės kūrimą, remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei.
Iš šių Tautos referendumu priimtos Konstitucijos nuostatų matyti, kad Lietuvoje turėtų būti ginama žmonių teisė į socialiai orientuotą valstybę. Žmogaus teisių stebėjimo instituto apklausose daugiausiai gyventojų skundžiasi socialinių teisių pažeidimais: teisę į normalų pragyvenimą užtikrinantį uždarbį, pensiją, paramą gimus vaikams. Tos teisės pagal Konstituciją turi būti ginamos.
Tačiau valstybės politikai, priimdami įstatymus, nustatydami valstybės, verslo subjektų ir kitų gyventojų teises ir pareigas, nesilaiko Konstitucijoje įtvirtintos žmonių teisės į socialiai orientuotą valstybę. Respublikos Prezidento metiniuose pranešimuose (2006 ir 2007 metų), ypač 2007 m pranešime apie 2006-uosius metus, iš esmės pasisakoma prieš socialiai orientuotą valstybę, prieš socialinę paramą ir išdėstomas liberalios visuomenės modelis, pagal kurį turi būti mažinama socialinė parama ir valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas.
Ar visuomenė žengs laisvos, t.y., nereguliuojamos, rinkos ar socialiai orientuotos ir ūkinę veiklą reguliuojančios valstybės keliu – yra Tautos ir politikų pasirinkimas. Žmogaus teisių gynėjai čia tik atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje laisvoji rinka suprantama kaip juodoji ir korupcinė rinka. Štai laisvosios rinkos ekspertai su grasinimais užpuolė Dalią Budrevičienę, kaltindami, kad ji, siekdama teisėto uždarbio ir atsisakydama apgaudinėti valstybę, pažeidė laisvosios rinkos dėsnius. Tokių žmonių, kaip Dalia Budrevičienė, negina nei valstybe, nei Respublikos Prezidentas, nei kiti politikai. Žmonėms nesaugu ir vis daugiau jų galvoja, kaip išvykti iš Lietuvos.
Konstitucija ir joje įtvirtintos žmonių teisės negali būti ignoruojamos. Kol Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta valdžios pareiga remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei, tų nuostatų turi būti laikomasi. Jei šalies politikai nori atsisakyti tų nuostatų ir įtvirtinti liberalios valstybės modelį, tai turi būti keičiama Konstitucija. Priešingu atveju, pažeidžiama žmonių teisė į teisėtą lūkestį, kad Konstitucija bus vykdoma.
Konstitucijos ir kitų pagrindinių teisės aktų žmogaus teisių srityje ignoravimas sukuria neteisėtumo ir nesaugumo situaciją.
