Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. paskelbė nutartį, kurioje pasakyta, kad mažametės D. Kedžio dukros motinai L. Stankūnaitei nepagrįstai nėra pareikšti įtarimai. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, komentuodamas šią nutartį teigė, kad prokurorams net nereikalinga ši teismo priimta nutartis. Esą ir be šio teismo dokumento prokurorams aišku, kad L. Stankūnaitė nepagrįstai išvengė įtariamosios statuso. Prokuroras žadėjo, kad nukentėjusios mergaitės motina bus patraukta įtariamąja. Bet tai nebuvo padaryta. Ir, kaip dabar matyti, sąmoningai.
Š. m. gegužės 14 d. Kėdainių r. apylinkės teismo teisėjas B. Varsackis savo nutartyje konstatavo, kad byloje, kurią sudaro 14 tomų, nėra net menkiausios užuominos, kad L. Stankūnaitė netinkamai vykdė motinos pareigas. Todėl teismas priėmė nutartį – D. Kedžio dukrelę skubiai sugrąžinti L.Stankūnaitei. Mergaitė motinai privalo būti sugrąžinta nedelsiant.
Toks teismo sprendimas aiškiai parodo, kad nuo pat pedofilijos bylos pradžios tęsiama akivaizdi ir gerai apgalvota įkalčių ir liudininkų naikinimo programa – norima paveikti, ar sunaikinti (psichotropiškai ar fiziškai) vienintelę nukentėjusiąją šioje byloje – D. Kedžio dukrelę.
Sunku patikėti, kad teisėjas B. Varsackis žino visų kitų bylų baigtį šioje pedofilijos istorijoje, jei priima tokius sprendimus. Vargu ar teisėjas galėtų paaiškinti, kaip be motinos žinios įtariamasis Andrius Ūsas, Jonas Furmanavičius ir dar vienas pilietis vadinamas Aidžiu galėjo tvirkinti ir prievartauti mažametę mergaitę. Vargu ar šis teisėjas, jei darytume prielaidą, kad tokį sprendimą jis priėmė savo, o ne saugumo valia, bent nutuokia, kokia lemtis po jo sprendimo laukia prievartautos mergaitės?
Seniai praėjo Viniaus brigados laikai, kai nusikaltėliai dirbdavo pogrindyje arba tiesiog gatvėje. Lietuvoje politika, teisėsauga, saugumas – tai legalus būdas šiose srityse įsitvirtinusiam kriminaliniam padugnių pasauliui veikti saugiai ir nekontroliuojamai, nes jie patys ir užsiima šia kontrole.
Todėl, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia, kad Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, neteisėtą teismo sprendimą būtina nedelsiant panaikinti. Ir tuo pirmiausia turėtų turėtų pasirūpinti aukščiausi šalies pareigūnai ir politikai. Žinoma, apgailėtina, kai Seimo nariai demonstruoja savo "narsą" ir "taškosi" tik ten, kur turi gerą progą patylėti, kaip kad vykusio seksualinių mažumų renginio metu, arba mėnesių mėnesiais pagrindinį savo laiką ir energiją skiria kokiam nors girtavusiam darbo vietoje ar pravaikštas padariusiam Seimo nariui.
Tačiau dabar visiškai ne metas apie tai kalbėti. Glumina, kad po tokio teismo sprendimo dėl mažametės likimo iš aukščiausių valstybės vadovų nesulaukta jokios reakcijos ir komentarų. Neabejotinai – Prezidentė, Seimo nariai nedelsiant turi pasisakyti šiuo klausimu labai aiškiai ir, kaip dažniausiai įprasta, nebandyti vaidinti bejėgių, sakant, kad tai ne jų, o viską sprendžiančių specialistų kompetencija.
Jei Atgimimo laikais svarbiausiais momentais, pavyzdžiui kovo 11 ar sausio 13 žudynių akivaizdoj irgi viską būtų lėmę "specialistai" – nepriklausomos valstybės kaip Lietuva nebūtų nė kvapo.
Todėl šalies vadovams teigiame, ką būtina padaryti tuojau pat:
Pirma. Pasirūpinti, kad mergaitė vienareikšmiškai pasiliktų pas globėjus iki visiškos bylos pabaigos.
Antra. Nedelsiant paskirti valstybės apsaugą mergaitei.
Trečia. Dėl pedofilijos bylos tuojau pat kreiptis į Vakarų šalių teisėsaugą, tiriant tiek visus nužudymus šioje byloje, tiek ir pačios Lietuvos teisėsaugos veikas pedofilijos byloje.
Spėjame, kad jei tai neįvyks – bus galutinai pamintas tikėjimas teisingumu ir pasiektas galutinis teisinės sistemos degradacijos taškas, po kurio linčo teismas pagrįstai įgys buvusios teisinės sistemos įrankius.
Eksprtai.eu inf.
2010-05-15
