Valdžios reakcija
Parašiau knygą „Azartinių lošimų priežiūros kronika (dienoraštis)“. Joje atskleidžiau bendrovių ir Priežiūros komisijos padarytus įstatymų pažeidimus, įstatymų trūkumus, atkreipiau valdžios dėmesį į esamas problemas lošimų ir loterijų versle, apibendrinau azartinių lošimų pirmųjų ketverių metų veiklą. Tikėjaus, kad valdžia imsis priemonių galimai korupcijai pažaboti. Be to, dar kovo mėnesio pradžioje informavau Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Premjerą apie tai, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija leido kai kurioms lošimų ir loterijų bendrovėms organizuoti skatinančias lošti priemones, apgaudinėti loterijų laimėtojus. Prašiau pavesti valstybės institucijoms patikrinti Priežiūros komisijos priimtų sprendimų teisėtumą ir komisijos darbą. Nė viena iš šių institucijų nereagavo į informaciją. Tik iš Premjero kanceliarijos gavau atsakymą, bet ir jis nuvylė, nes supratau, kad informacija guli stalčiuje ir niekam nepavesta išnagrinėti galimų korupcijos atvejų.
Seimo pirmininku tapus Viktorui Muntianui, jis pavedė Biudžeto ir finansų komitetui išnagrinėti galimai neteisėtus Valstybinės lošimų priežiūros komisijos priimtus sprendimus ir Priežiūros komisijos darbo organizavimo trūkumus.
Svarstant komitete šiuos klausimus, atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas priėmė tirti tik trijų sprendimų teisėtumą, o kiti akivaizdžiai neteisti Priežiūros komisijos sprendimai nenagrinėjami. Pasiūlyta kitų sprendimų teisėtumą pavesti ištirti Generalinei prokuratūrai, o Priežiūros komisijos veiklą – Valstybės kontrolei. Taip pat patikslinti Azartinių lošimų įstatymą ir Priežiūros komisijos nuostatus, siekiant skaidresnės Priežiūros komisijos veiklos. K. Glaveckas, R. Dagys, R.Kupčinskas pritarė siūlymui, tačiau neatsižvelgta į jų nuomones. Komitetas išsiskirstė konkrečiai nieko nenutaręs, tik numatęs nagrinėti klausimus gruodžio mėnesį. Bet jau gruodžio pabaiga, o noro nagrinėti nepastebėta.
Ir čia parodyta mažai suinteresuotumo išaiškinti Priežiūros komisijos sprendimų teisėtumą ir jos veiklą
Vyriausiosios rinkimų komisijos reakcija
Ši komisija ėmėsi tirti pateiktą informaciją apie Priežiūros komisijos narių – socialliberalų V. Janulio ir I.D. Gajauskienės priimtus palankius sprendimus vienai lošimų bendrovei ir šios bendrovės padovanotus 70 tūkst. litų partijai. Visuomenė sužinojo apie azartinių lošimų bendrovių įtaką įstatymų leidėjams ir jų prižiūrėtojams, atsiskleidė V. Blinkevičiūtės rinkimų į Prezidentus kampanijos finansavimo pažeidimus.
O tai, kad nebus įrodytos palankių sprendimų ir dovanos sąsajos buvo aišku nuo pat tyrimo pradžios. Darbo grupė apsiribojo pokalbiais su įtariamais Priežiūros komisijos nariais, bendrovės vadovu ir socialliberalų partijos nariais. Tyrimo grupė nenagrinėjo akivaizdaus fakto, kuris patvirtino V. Janulio palankų sprendimą „Olympic Casino Group Baltija“ lošimų bendrovei, taip pat lošimų bendrovių skundus dėl skirtingų verslo sąlygų sudarymo ir kitais klausimais, nepasikalbėjo su jų vadovais bei buvusiu UAB „Olympic Casino Group Baltija“ lošimų namų apsaugos viršininku, kurie galėjo patvirtinti sąsajas. Atsižvelgta tik į įtariamų asmenų nuomones, kurie, suprantama, tik neigė jų įtakotų sprendimų sąsajas su partijos gautomis lėšomis. Todėl ir sąsajų nenustatyta.
Teismų veiksmai
Paprašiau Vilniaus apygardos administracinio teismo ištirti ar Priežiūros komisijos priimti sprendimai neprieštarauja Azartinių lošimų ir loterijų įstatymams. Mat, šio teismo kompetencijai priskirti tirti tokie klausimai.
Iš karto pajutau teismo nenorą tirti šių, turinčių didelę reikšmę valstybei, sprendimų teisėtumo. Atsisakyta tirti atsiskaitymo kortelių naudojimo lošimuose ir lošimo namų steigimo kultūros objektuose teisėtumo, motyvuojant, kad praleistas prašymo tirti šiuos klausimus padavimo terminas. Priėmė tirti tik tris sprendimus.
Po pusės metų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš A. Bakavecko, H. Sadausko ir N. Šidagienės, priėmė netikėtą sprendimą – bylą dėl sprendimų teisėtumo nutraukti, motyvuojant, kad ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nors nutarties motyvuojamoje dalyje nė žodžio apie tai nepasakyta, o įrodinėta, kad P. Navikas neturi teisės prašyti teismo ištirti Priežiūros komisijos priimtų sprendimų bei ginti viešąjį interesą. O keisčiausia, kad šiam saliamoniškam sprendimui priimti reikėjo net šešių mėnesio laiko.
Taigi įstatymams prieštaraujančių sprendimų teismas neįvertino ir nepanaikino. Neišaiškinti galimos korupcijos atvejai ir juose dalyvavę asmenys. Ir toliau leista pažeidinėti įstatymus. Taigi šiame teisme nepavyko pramušti galimos korupcijos.
Ši teisėjų kolegija taip pat blokavo Č.K. Blažio privačių interesų tyrimą, motyvuodama, kad P. Navikas neturi teisės skųsti VTEK sprendimo, kuriuo atsisakyta tirti jo privačius, susijusius su lošimo namų priežiūra, interesus.
Ir čia uždėtas skydas.
O būtinumas tirti Č.K. Blažio privačius interesus yra akivaizdus. Jis pats privačių interesų deklaracijoje nurodė T. Karosą, kuris yra vienos lošimo bendrovės valdybos narys, o kitos – savininkas, kaip asmenį dėl kurio kyla interesų konfliktas. Č.K. Blažys tik du kartus iš 22 nusišalino, o svarstant keletą klausimų jo balsas buvo lemiamas priimant palankius sprendimus T. Karoso bendrovėms. Taigi buvo visiškai aišku, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį ir 6 straipsnio 6 dalį. VTEK privalėjo ištirti ir įvertinti jo veiksmus.
Č.K. Blažio šeimą su T. Karosu sieja sena pažintis. Jis privačiame pokalbyje yra pareiškęs, kad gavęs iš T. Karoso firmos dovanų akcijų, kurias išeidamas dirbti Vidaus reikalų ministru, pardavė tam pačiam T. Karosui už beveik 229 tūkst. Lt. Jo žmona iš šio asmens yra gavusi 120 tūkst. Lt neprocentinę paskolą, kurią paėmus banke, būtų reikėję sumokėti 10-12 tūkst. litų palūkanų. Taigi, Č.K. Blažio privatūs interesai yra dideli ir jis negali būti principingas ir nešališkas T. Karoso lošimų bendrovių atžvilgiu, nedaryti joms nuolaidų.
Svarstant Č.K. Blažio privačius interesus teisme, paaiškėjo, jog jis yra pažeidęs ir kitus įstatymus. Net keturis metus nedeklaravo, kaip jis pareiškė – dovanotų akcijų (deklaracijoje nurodyta, kad jos įsigytos už skolintas iš T. Karoso firmos lėšas) ir gautų pajamų jas pardavęs. Nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų „paskolos“ gavimą ir jos grąžinimą.
Teisybės šiais laikais neįmanoma surasti. Žinoma, jog ponas Č.K. Blažys įdarbino komisijos aparate Teismų tarybos pirmininkės ir apeliacinio teismo teisėjos dukras, kai daug į komisijos aparatą priimta draugų vaikų. Ranka ranką plauna – šis posakis galioja nuostabiai.
Atakos prieš mane
Panaudotos „juodžiausios technologijos“ šmeižiant mane, niekinant pastangas, užčiaupiant burną, nušalinant nuo informacijos.
Dar knyga nebuvo atspausdinta, o Č.K. Blažys jau apskundė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Šios komisijos pirmininkė, kurią prieš keletą dienų buvo paskyręs buvęs Seimo pirmininkas A. Paulauskas, uoliai ėmėsi darbo ir prilipdė nusižengėlio privatiems interesams etiketę. Ir už ką? Už tai, kad knygoje atskleidžiau Č.K. Blažio ir kitų Priežiūros komisijos narių įstatymų ir viešųjų interesų pažeidimus bei galimos korupcijos atvejus, o taip pat už tai, kad knygą nusipirko dvi lošimų ir viena loterijų bendrovės, kurioms ji skirta. Priežiūros komisijos pirmininkas Č.K. Blažys kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl nusikalstamos veikos tyrimo išleidžiant knygą. Jis visiškai suvaržė mano teises Priežiūros komisijoje, uždraudė administracijos darbuotojams duoti susipažinti su dokumentais, nurodė posėdžio protokoluose „sutrumpinti“ pasakytas pastabas ir argumentus dėl sprendimų projektų bei kitaip trukdyti atlikti pareigas. Prašiau Priežiūros komisijos steigėjo – Vyriausybės ir generalinę prokuratūrą sutramdyti Č.K. Blažio savivaliavimą, tačiau jos buvo kurčios.
Ir pagaliau Respublikos Prezidentas nežinia už ką (nebent už tai, kad trukdžiau prastumti „reikalingus“, bet neteisėtus sprendimus) sustabdė mano kaip Priežiūros komisijos nario įgaliojimus.
Taip susidorota su manimi.
P. Navikas
