Jolanta Blažytė
Ukrainos Prezidento V. Zelenskio patarėjas O. Arestovič vėl nevynioja žodžių į vatą. Cituoju:
„Žinote, ką, ukrainiečiai, bučiuok jus nebučiavęs, vis tiek bus šikna.
O kaip mes dirbame su postsovietiniu identitetu? Arba regioniniu identitetu? Išskyrus grasinimus, baudas ir visuomenės pasmerkimą? Ko mes norime iš šitų žmonių? Supratimo?
Ar norime, kad mus palaikytų žmonės, kuriuos mes smerkiame ir kuriems mes nuolatos kartojame: „…ei, jūs, puspročiai, keiskite savo identitetą, arba priešingu atveju mes už save neatsakome“. Kartojame jiems: „štai jūs atvedėte pas mus Rusiją, reiškia jūs tarnaujate Rusijai, jūs norite visų ukrainiečių mirties, dėl jūsų žūsta mūsų vaikinai“ O paskui norime, kad šitie žmonės mus palaikytų????
Yra toks naratyvas: „tegu jie visi važiuoja į Rusiją“. O jie ir išvažiuos į Rusiją. Arba padarys taip, kad Rusija atvažiuotų pas mus. Ir kas toliau? Kas šioje situacijoje yra idiotas? Pas mus labai kvaila nacionalinė ir regioninė politika, tiksliau darbas su savęs identifikacija. Netgi Sovietų sąjunga šį darbą atliko geriau, nei jį atliekame mes.
Izraelis neturi oficialios kalbos, tačiau antroji kalba, kuri praktiškai yra visur naudojama – tai arabų kalba, t.y. jų priešų kalba. Gal žydai žino kažką tokio, ko nežinome mes?
Mes vis sakome, kad visi rusai blogi, kad gerų rusų nebūna, tai ką tada apie mus turi galvoti etniniai rusai, gyvenantys Ukrainoje? Jie nuolatos iš mūsų girdi: „jūs este priešai“. Ir tada tas rusakalbis ukrainietis išsitraukia savo ukrainietišką pasą, prisimena savo pusbrolį, kuris žuvo Ukrainos armijoje kovodamas prieš Rusiją, ir taria sau: „eina tokia šalis nach…. su savo malonėmis“. O išvažiuoti jis neturi kur. Tada jis lieka Ukrainoje, kaip slaptos opozicijos atstovas. Ukrainiečiai su savo piliečiais elgiasi, kaip visiški puspročiai.
Zelenskis paskelbė karą prieš krikščionybę. Tai atsitiko tada, kai Ukrainos spec tarnybos užėjo į Kijevo- Pečerska Lavrą ir kitas lavras… Ar vertėjo visus 6 milijonus piliečių, kurie lankėsi tuose maldos namuose nurašyti į priešų sąrašą, vietoj to, kad pritraukti į savo pusę tuos, kurie mus palaiko ir represuoti tuos, kurie veikia prieš Ukrainą? Reikia būti visišku valstybinio lygmens d@lb@jobu, kad priiminėti tokius įstatymus.
Kai žmogus žino, kad valstybė jam taikys bausmes dėl to, kad jis kalba savo motinos gimtąja kalba, jis niekada nebus lojalus tokiai valstybei. Valstybė nori sušaudyti savo piliečius? Tai ji niekada neišsaugos teritorijų…“
P.S. Nežinau, ką tiksliai O. Arestovič pavadinio d@lb@jobu, bet įstatymus dėl rusams skirtų maldos namų uždarymo priėmėm pats Ukrainos prezidentas.
Ir įdomu, kažin kaip O. Arestovič pavadintų mūsų kultūros ministrą, kuris nusprendė uždrausti P. Čaikovskio baletą „Spragtukas“?
O man šiam vakarui skirtas pamąstymas yra toks: kas sukelia karus? Žmonių godumas? O gal vis tik tie didžiules galias įgavę ir menkavertėje sąmonėje įstrigę „bonapartai“, kurie visada viską žino, kurie visada siekia viską visiems įrodyti ir parodyti (nors, kaip taisyklė nieko neįrodo ir neparodo), ir kuriems niekas nepasakė, kad patarlė „kaip šauksi, taip ir atsilieps“ veikia 100 proc.
P.Jolanta, NEMELUOKIT.kol rusai gyvenantys Ukrainoje nepradėjo elgtis kaip BANDITAI, nepradėjo DRASKYTI Ukrainos buvo viskas gerai .
Gaila ,kad ilgokai BANDITAMS nebuvo duotas DERAMAS atsakas.
Pvz. toks kaip Rusijos Čečėnams.
Ten neliko miestuose nė VIENO namo ,viską sulygino su žemę.
Į dešimtuką, gerb. Jolanta. O šiuo atveju, Ukrainos – Rusijos karo atveju, tai karą faktiškai pasirinko Ukrainos prezidentas Zelenskis, pasidavęs Vakarų pažadų iliuzijoms – tu, Zelenski, kipk Putinui į atlapus, jokių derybų su juo nevesk, mes tau padėsim. Zelenskis ir pasiuntė Putiną su jo pasiūlymu sėsti prie derybų stalo 2014 metais trijų raidžių kryptimi: gerus kaimyninius santykius jis iškeitė į Vakarų pažadą Ukrainoje dislokuoti ES ir JAV raketas, Ukrainoje įkurti karines JAV bazes. Manau, ne be asmeniškos naudos Zelenskiui – solidžios sąskaitos kur nors Bermuduose. Kas beliko Rusijai? Tik jėga sutrukdyti šiuos planus.