Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Rugpjūtis 3 Antradienis
 

„Akela nepataikė, Akela turi trauktis“. Kuris? Putinas ar Obama?

2015-02-11 09:52 | Nuomonių ringas | Komentarų (134)

Kuris bus tas "Akela" - Putinas ar Obama?


Vytautas Mikalauskas

Prasidėjo, aš ją pavadinčiau, vilties savaitė, kuri geopolitikoje žada naujienų. Gerų ar blogų? Pagyvensime, pamatysime. Taigi, pirmadienį Vašingtone viešėjo Vokietijos kanclerė A.Merkel. Trečiadienį Minske turėtų įvykti Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimas.

Įsivaizduoju, kaip Baltarusijos „batka“ stato visus „ant ausų“, kad tik kur nors nebakstelti veidu į purvyną. Jei atmintis neapgauna, tai tokio lygmens susitikimas Minske – pirmas. Užsienio reikalų ministrų lygmenyje, EuroAzijos vadovų ar net atskirų reikšmingų valstybių vadovų vizitų – būta, bet vienu metu priimti net trijų didžiųjų Europos galių vadovus… kažkaip atmintyje neužstrigo. Dėl baltarusių svetingumo nereiktų abejoti. “Batka“, jei jau labai kas nors pageidaus, net nupiepusios opozicijos dalį kokiame nors piketo pavidale pristatys.

Atvirai kalbant, ne tai – svarbu. Jei šis susitikimas tikrai įvyks, tai jame neišvengiamai bus sutarta,o gal net pasirašytas kažkoks svarbus dokumentas ar net dokumentai, kurie galimai pristabdys paaštrėjusią konflikto eigą Ukrainoje.

Didelio manevro laisvės besitariančios pusės neturi. Jos gali pabandyti susitarti „įšaldyti“ šį konfliktą esamose priešpriešos linijose, gal net sukurti buferinę zoną iš trečių šalių taikdarių, kuri garantuotų susitarimo laikymasi. Tai – realistiškiausias galimo susitarimo būdas. Kas verčia būtent dabar imtis tokios inciatyvos ir ar ji gali virsti nors kiek apčiuopiama realybe? Jei tokia virs, tai kuriam laikui?

Taigi, nors sisteminė žiniasklaida nebaigia savo infomacinių kovų , bet tai – tik žiniasklaida. Kaip jai įsako, taip ji šoka. Tiesa, ir čia kartais sutinki „keistų“ dalykų. Apie vieną jų, Obamos interviu CNN, jau rašiau ir tada dariau prielaidą, kad JAV Prezidento viešas pasisakymas galėjo turėti tam tikrą tikslą, o gal net tokiu būdu buvo perduota kažkokia informacija. Pokyčiai Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos veiksmuose patvirtina, kad galimai buvau teisus.

Paskutinėmis dienomis tokių „nukrypimų“ toje pačioje CNN galima buvo pastebėti ne kartą. Sakysim, kad ir pirmadienį vienoje iš laidų, kurioje vedančioji pasakojo apie JAV Baltųjų Rūmų šeimininko svarstymus, imtis ginkluotės tiekimo Ukrainai ar ne, apačioje prabėgo titrinis užrašas: „Krizė Ukrainoje: B.Obama svarsto galimybes tiekti ginkluotę proamerikietiškiems Ukrainos kariniams daliniams“. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo absoliučiai nekaltas užrašas, bet tikrumoje jisai pratęsia Prezidento atvirą prisipažinimą, kad JAV organizavo ir šiandien tebeįtakoja visus Kijevo veiksmus.

Ar tokie dalykai stiprina „demokratiškų vakarietiškų vertybių“ saugotojos ir lyderės ideologinį įvaizdį? Nemanau. Jie kerta ne tik per pačio Prezidento imidžą, bet pirmiausiai taiko į tą radikalių Vašingtono politikų irštvą, kuri atvirai ir ciniškai kalba apie ginkluotės tiekimo būtinumą.

Dar daugiau, jie jau kartais nebesuvaldo savo emocijų ir atvirai pradeda šantažuoti ar net grasinti. Ką tik pasibaigusioje kasmetinėje Miuncheno tarptautinėje konferencijoje saugumo klausimais garsusis senatorius, buvęs kandidantas į Prezidentus Makkeinas, viešai užsipuolė Vokietijos kanclerę, kad ši ėmėsi neteisingos inciatyvos Rusijos atžvilgiu, o nuožmioji „bandelių dalintoja Kijeve“ tėškė, kad „Merkel užsiima rusiška nesąmone”. Arba JAV viceprezidentas Bidenas, kuris atvirai pasakė: „JAV pasiryžusios padaryti viską, kad Europa nebūtų priklausoma nuo rusiškų dujų. Jei Europa nesukurs barjero dujiniam šantažui iš Rusijos, pasekmės bus baisios.“

Pasirodo, kad viskuo kaltos tik Rusijos tiekiamos dujos. Ak, kad jas kur velniai nujotų.

Neabejoju, kad mūsų „tikratikiai“ savaip išvers šio „taikos balandžio“ žodžius ir pateiks juos, kaip „nuoširdų susirūpinimą“ sąjungininkų Europoje ateitimi. Deja ,bet tai tėra tik žodžiai ir jie suskambės absoliučiai kitaip, jei prisiminsime, kad šiojo sūnus – vienos iš Ukrainoje įsteigtos dujų kompanijos direktorių tarybos narys, kas leidžia teigti, jog asmeninis šeimos biznis tikrumoje – didesnis rūpestis nei visos Europos likimas. Skalūninių dujų telkiniai Ukrainoje yra būtent toje teritorijoje, kurioje šiandien vyksta aršūs susirėmimai. Dž.Bidenas atvirai skelbia ultimatumą Europai, kuri privalo „vardan savo nepriklausomybės“ paklusti amerikietiško verslo planams, arba jos laukia neišvengiamai „baisios pasekmės“.

Taip, vargiai kas šiandien paneigs, kad pačiose JAV vyksta rimta politinė kova ir Obama joje vis dar gali „kažko nevykdyti“, „tempti laiką“, „trukdyti“, bet nebegali perimti inciatyvos į savo rankas.

Net tai, kad Vokietijos kanclerė po sunkių kelionų į Kijevą kitą dieną į Maskvą, šeštadienį pasakiusi kalbą Miunchene ir privalėjusi vykdyti šeimininkės pareigas, sekmadienį vėl vedusi nesibaigiančius telefoninius pokalbius, realiai be poilsio, leidosi kelionėn už Atlanto, rodo, kad situacija tikrai sudėtinga bei įtempta. Ir viso to skubėjimo priežastis – laikas.

Ir jis – toks brangus bei nelaukiantis, kad jau net nebeslepiama, jog Vokietija negali ir neturi savos užsienio politikos, ji absoliučiai privalo viską derinti. Ji – ne sąjungininkas, kuris gali turėti savo požiūrį ir savus nacionalinius tikslus, ji – satelitas. Būtent taip anksčiau ar vėliau jos kelionę įvardins priešininkai.Taip realiai ji ir atrodo. Negali Merkel pasakyti viešai to, kas tikrumoje vyksta. Negali. Tokia jau jos dalia.

Ir tai,kad viešoje erdvėje po susitikimo Vašingtone išsakydami savo derybų rezultatus žiniasklaidai, B.Obama ir A.Merkel kartoja diplomatines mantras: vienas jų atvirai sakosi taip ir neapsisprendęs dėl ginkluotės tiekimo ir, jei tas apsisprendimas bus Ukrainos atžvilgiu neigiamas,tai atsakomybė už tai tenka būtent Vokietijos kanclerei, kuri sakosi galinti susitarti su Rusija, kitas tvirtina, kad jėga konflikto išpręsti – neįmanoma, todėl būtina kantrybė ir derybos, derybos, – rodo, kad Obamos padėtis – nepavydėtina. Todėl abi pusės sutaria, kad sankcijos Rusijai bus ir toliau tęsiamos, kol ši įvykdys savo pažadus. Ką Rusija pasižadėjo, kokie tie galimi jos įsipareigojimai?

Matyt ,be viso to, kas buvo kalbama platesniame aptariamų problemų rate, kur rusai galėjo sušvelninti savas pozicijas, Putinas pažadėjo nesiimti tiesioginės invazijos į Ukrainą. Kad tokia pasikeitusi Rusijos pozicija galima, patvirtina ir viešai paskelbtas jėgos struktūrų rezervo šaukimas apmokymams. Paprastai tokie įsakymai labai įtemptų geopolitinių santykių atvejais neviešai traktuojami kaip dalinė mobilizacija.

Jei Rusijos Prezidentas savo žodžio neslaikytų, tai Obama gali būti apkaltintas sąmoningu Ukrainos perdavimu priešininkui, kas jo padėtyje turėtų rimtų padarinių. Politiniai „partneriai“ jam ir Merkel šito nedovanotų.Tuo labiau, kad tokie sprendimai paliečia daug didesnius politinius sumanymus, nei Ukraina.

Pamenate, koks milžiniškas triukšmas kelias dienas iš eilės dėjosi visos „demokratiškos“ žiniasklaidos puslapiuose, internetiniuose portaluose, nekalbant jau apie televizijas, kai Paryžiuje įvyko teroro aktas? Atvirai kalbant, aš dabar galvoju, ar tikrai jis buvo, gal pasivaideno? Negali žmonės, kurie dar prieš kelias dienas isterikavo, rėkė, plėšėsi, taip staiga imti ir nutilti lyg nieko ir nebuvo. Ar kas nors šiandien dar diskutuoja apie tai?Gal, bet tikrai ne plačioje sisteminėje žiniasklaidoje. O be reikalo, nes ta provokacija turėjo savo tikslą. Ir daug rimtesnį tikslą, nei mes manome.

Šių metų sausis – gausus įviriais įvykiais. Kažkaip visi jie sutapo laike: provokacija Paryžiuje, milžiniška demontracija. Beveik tuo pat metu Ukrainos Pietryčiuose, karo zonoje neva raketinis sviedinys pataikė į autobusą, vėliau tas pats – su troleibusu ir, neprabėgus ne ilgesniam laikui, Mariupulio apšaudymas tokiais pačiais raketiniais sviediniais. Vėl žiniasklaidai peno, vėl riksmas, staugimas. O jei prie viso to pridėtume Ukrainos Rados pastangas, priimant įvairiausius ir kartais net keisčiausiai atrodančius įstatymus, rezoliucijas ar panašiai, tai visa tai sudarytų tam tikrą vaizdinį, kuris atrodytų tarsi gero dirigento valdomas orkestras.

Tačiau mes visi pamiršome vieną dar įdomesnį įvykį: pamenate, žiniasklaida po įvykių Paryžiuje priekaištavo amerikiečiams, kad niekas iš jų pusės nedalyvavo solidarumo renginyje? Kaip į tai regavo Baltieji Rūmai? Obama viešai pareiškė, kad vasario 18 dieną kviečia į Vašingtoną valstybių lyderius tartis, kokių veiksmų privalo imtis pasaulis kovoje prieš terorizmą. JAV oficialiai pasiskelbė esančios tokios kovos vedliu.

Aš nežinau, ar tas kvietimas vis dar tebegalioja, nes apie tai viešoje erdvėje neužsimenama, bet po Paryžiaus susitiprėję įvykiai Pietryčių Ukrainoje turėjo vieną, didelį tikslą. Nors Obama viešai vis dar postringauja apie diplomatiškai izoliuotą Rusiją bei jos ekonominį kolapsą, tikrumoje tai tėra svaičiojimai, savęs apgaudinėjimas. Pakanka pažiūrėti į Rusijos Prezidento keliones 2014 ar pirmą šių metų valstybinį vizitą Egiptan, ir visas „izoliacinis namelis“ sugrius net neprisilietus. Jei būtų pavykę apkaltinti rusų remiamus sukilėlius visomis tomis bėdomis ir paskelbti juos teroristais (kaip nuolankiai tai padarė kai kurios valstybėlės), o Rusijai prikabinti terorizmą remiančios valstybės satusą,t ai vasario 18 dieną Vašingtone susirinkę „pasaulio lyderiai“ ir amerikiečių vadovavimu sukurta plati valstybių koalicija kovai su terorizmu būtų automatiškai nukreipta ir prieš Rusiją.

Dabar, mielas skaitytojau, supranti, kam ir kodėl galimai buvo reikalingos visos tos provokacijos?

Bėda ta, kad mes,Vakarai, tikrai laikome rusus kažkokia nesusitūpėjusia civilizacija, kažkokia daug žemesnio mentaliteto ir išsivystymo rase, kad net nesiteikiame sugalvoti ir sudėlioti ką nors daug rimčiau ir daug ploniau. Jau turėjome priprasti, jau turėjome suprasti, kad Putinas stengiasi kiekvieną mūsų veiksmą panaudoti savo siekiams. Bet ne. Lipam ir lipam ant to pačio grėblio.

Kai tik Ukraina ėmėsi visų tų provokacijų, sukilėliai atsakė aktyviais veiksmais. Visa žiniasklaida, visi apžvalgininkų žvilgsniai buvo nukreipti į Mariupulio pusę ir jau choru imta skanduoti: „rusai šturmuoja miestą“. O šie pasisuko kiton pusėn ir per keletą aršių mūšių dienų blokavo beveik 8 tūkstančius ukrainiečių kariuomenės taip vadinamame Debalcovo katile. Ir vėl šinpštas.

Tik ar vien karinės netektys ir nesekmės sukėlė tokį įsiūtį dėl šio katilo. Jau rašiau, kad nė vienas rimtas kariuomenės vadas nebūtų į tą taktinį maišą sukišęs tiek kariuomenės, kiek priskaičiuojama beveik pilnakraujėje divizijoje. O kare mielaširdiškumas, gailestingumas ne visada yra stipresniojo įvaizdis.

Gandai sklinda įvairūs: vieni jų teigia, kad šis frontinis apendicitas – daug reikšmingesnis nei manoma, todėl taip aršiai stengiamasi tą katilą prakiurdyti. Dar keisčiau, kad abi pusės labai greitai susitarė trijų dienų paliauboms, per kurias turėjo būti evakuoti šios apsuptos teritorijos gyventojai. Kalbama, kad iš katilo buvo išleista ir dalis jame patekusių kovotojų. Kas jie? Ukrainiečiai ar samdiniai, kurių paėmimas į nelaisvę būtų nelabai maloni informacija Vakarams? Iki šiol nė viena iš pusių apie tai nieko neužsiminė. Todėl gandų tik daugėja: kai kurie specialistai teigia, kad Debalcovo kryptis puolimui buvo pasirinkta ne šiaip sau, kad ten ne vien samdinių daliniai ,bet kažkokie eksperimentinai ginklai. Ką gi, kad vakariečiai mėgsta išbandyti naujausią ginkluotę ant kitų sprando, tai jau senas ir įvaldytas jų metodas. Be to, gal verta prisiminti dar Janukovyčiaus pasirašytus dokumentus Pentagonui, leidžiančius netoli Lugansko steigti farmacines laboratorijas. Gal tai ir yra Putino koziris, kurį jis pažadėjo netėkšti viešumoje ant globalaus stalo kaip įrodymą? Tiek to, grįžkime prie derybų.

Kažkoks susitarimas – būtinas, nes visoms pusėms reikia laiko. Jei JAV priims sprendimą tiekti ginkluotę (dabar jau pagal įmantrius pavadinimus ir nebesuprasi kokią) Ukrainai, tai rusai nelauks. Jie smogs ir, kaip sakė Putinas, per dvi savaites bus Kijeve. Vienas vokiečių atsargos generolas pranašauja, kad tokio laiko net nereikės. Pakaks 48 valandų ir net Kijevo šturmuoti nebūtina.

Jei amerikiečiai vis dar mano, jog toks rusų veiksmas „suvienys Europą“ po jų sparnu, tai labai apsirinka. Ne, kylis jau į Europos vienybę įvarytas ir nelabai kas betiki, kad rusai eis Europon. Jie į ją tikrai neis. Kažkada vienas apžvalgininkas išsakė galbūt pranašiškus žodžius: „rusams norint laimėti, teks pirmiausiai sugriauti Europą“. Atrodo, kad jiems sekasi, nes vis daugiau valstybių ima galvoti savaip.

Jei taip, tai kodėl rusai to nedaro? Bijo NATO? Dauguma mūsų įpratę mąstyti trafaretiškai ir net nedrįstam įsivaizduoti, kad NATO šiandien kariauti su Rusija negali. Nepriklausomai nuo to, kad apie aljanso pasiekimus ginkluotės srityje skleidžiamos legendos ,jis realiai nėra pasiruošęs tokiems veiksmams.

Kas tai NATO? Iš esmės JAV karinė galia. Patys amerikiečiai daugelį dešimtmečių stengėsi neskubėti leisti europiečiams „sąjungininkams“ tapti genėtinai pajėgia karine jėga, bijodami, kad šie tada gali pabandyti išslysti iš JAV gniaužtų ir priklausomybės. Todėl šiandien Europa neparuošta tokiam karui, o vienos JAV – nepajėgios. Netikite?Gerai.

Sakykite, kokia kariuomenės rūšis JAV išpuoselėta ir iškelta virš visų kitų? (Branduolinės pajėgas atidėkime į šalį ,nes nė viena pusė bent jau pradžioje nebandys jų panaudoti). Būtent, karinis jūrų laivynas. Čia didžiausios investicijos, čia geriausia ginkluotė. Net aviacija negali su tomis pajėgomis lygintis. Bėda ta, kad norint nugalėti Rusiją, reikia visą ta armadą sutelkti į vieną kumštį ir kiek galima arčiau priartėti prie priešo krantų, o Baltijos ir Juodosios jūros tokiam reikalui – tik balos.

Tolimuose Rytuose prie Rusijos krantų taipogi neprisislinksi, nes ten – Kurilų salynas, tvirtai atskyręs žemyną nuo Ramiojo vandenyno. Rusija – ne Irakas, Afganistanas, Libija ar Jugoslavija. Ten pasivaikščiojimo nebus, ten reiks išgyventi arba mirti.

Sausumos kariuomenė, deja, gerokai silpnesnė. Kaip parodė Irako patirtis, amerikiečių „Abramsai“ – sunkieji tankai, nuo naujausio rusų prieštankinio ginklo „Kornet“ dega neblogiau už Molotovo kokteilius, todėl be europiečių nieko doro neišeis, o pasiruošimui reikia laiko. Geriausiu atveju NATO bus pasiruošusi 2017 metais. Tačiau iki to reikia išgyventi.

Ne, ne NATO rusams kelia dižiausia galvos skausmą. Kaip besakytum,t os prakeiktos sankcijos veikia. Infliacija didėja. Manoma, kad per kovą ir balandį ji sieks 17 procentų. Pragyvenimo lygmuo sparčiai krenta. Gyventojai ,kurie taip paniškai šoko keisti nacionaline valiutą į dolerį ar eurą, dabar pradeda juos pardavinėti atgal ir, pagal bankininkų manymą, tai truks du – tris mėnesius. Stoja kai kurios gamyklos ir fabrikai, o įvykiai su nutrauktais priemiestinių traukinių reisais demonstruoja, kad ir pačioje Rusijoje auga nepasitenkinimas bei provokacijos.

Atkreipkite dėmesį, jog paskutiniu metu nėra dienos ,kad žiniasklaida nepraneštų apie gaisrą kokioje nors gamykloje ar fabrike, o tai daug ką pasako. Jei 81 procentas eilinių rusų pritaria Prezidento politikai, tai tarp tų likusių procentų – nemenka dalis dabartinio valdančio elito.

Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Maskvoje keistai padidėjo jaunų vyrų, nuomojančių butus ir mokančių į priekį. Manau, kad mes bandysime surengti „Maidaną“ Rusijoje. Privalome tai padaryti, privalome bandyti nuversti Putiną. Ir, kaip jau esu rašęs, tai turėtų būti kovo – balandžio mėnesiais.

Putinas ir jo bendražygiai puikiai tai supranta ir neabejotinai tam ruošiasi. Tikrumoje tai nebus gatvės „Maidanas“, bet bandymas įvykdyti „rūmų perversmą“. „Gatvės Maidanui“ aiškiai nepakanka jėgų, absoliuti dauguma rusų neis, o kitataučiai nesukils. Dar daugiau, viskas rodo, kad tokiems gatvių veiksmams pasiruošta atsakančiai. Ir ne vien jėgos struktūromis, bet ir gerai organizuotu nacionaliniu „Antimaidanišku“ projektu.

Turėkime mintyje, kad mes turėsime tik vieną vienintelę galimybę ir, jei ji nepavyks, tai Putinas tada tikrai taps diktatoriumi ir visas tas šiandienis jo demonizavimas, kuris neturi jokio pagrindo, galimai taps nemalonia realybe. Daug patriotinių jėgų, kurios remia dabrties politinį kursą, yra linkusios suteikti Prezidentui daug didesnius įgaliojimus ir pridėti papildomos galios.

Mums tiktų, jei rusai tuo pačiu tiesiogiai įsiveltų į karinį konfliktą Ukrainoje, nes tai palengvintų vidinę užduotį, todėl arimiausiais mėnesiais galima laukti dar žiauresnių provokacijų, net jei bus sudarytas kažkoks susitarimas.

Taigi, amerikiečiai tiesiogiai veltis į karą negali, o paruošti tokiam veiksmui europiečius reikia laiko. Tai, kad dabar nuolat girdisi Vakarų lyderių užkeikimai „išspręsti Ukrainos konflikto karine jėga neįmanoma“, reiškia, kad Vakarai to negali ir nenori imtis (išskyrus Baltijos valstybes, Lenkiją, Rumuniją ir Bulgariją), o rusai šitai įgyvendinti gali, bet jiems reikia pirmiausiai susitvarkyti savame kieme. Jie kaupiasi įvykiams savoje valstybėje ir neabejotinai mūsų bandymą organizuoti perversmą panaudos saviems tikslams – dar tvirčiau įtvirtins konservatorišką poziciją (kažkiek panašu į 1937 metus), pašalindami iš užimamų svarbių valdymo kėdžių visus liberalus arba, kaip juos vadina rusų žmonės, „penktąją koloną“.

Visiškai suprantamas Europos didžiųjų valstybių politikų noras laukti įvykių Maskvoje ir tik po to priimti sprendimus. Jei pasiseks Putiną nušalinti, vadinasi, tolimesnis JAV lyderiavimas – neišvengiamas ir būtinas. Jei įvykiai pasisuks atvirkščiai, tada galima pagalvoti ir apie Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko.

Žodžiu, kaip toje vaikiškoje pasakoje „Mauglis“: „Akela nepataikė, Akela turi pasitraukti.“ Tik „akelų“ vaidmenyje dabartyje du primarijai – Putinas ir Obama. Kuris nepataikys, tas turės trauktis.

Pagaliau, ir Merkel, ir Prancūzijos Prezidentas, abu – tarsi tarp girnų. Iš vieno pusės geopolitinis šeimininkas, iš kitos pusės – norintis laisvai spręsti savo reikalus nacionalinis verslas ir didelė dalis eilinių piliečių, kurie absoliučiai nepritaria tokiai šių šalių politikai. Tas neabejotinai taipogi veikia. O kaip kitaip, juk jie taipogi žmonės:

„Vėl karas Europoje? Ne, ne mūsų vardu. Niekas nenori karo, bet Š.Amerika, ES ir Rusija neišvengiamai į jį ateis, jei nesustabdys katastrofišką grėsmių ir kontrgrėsmių spiralę.Tik tas, kuris nepaleidžia iš akių šio tikslo, gali tikėtis išvengti pavojingo kelio.

Ukrainos konfliktas rodo: valdžios ir viršenybės godumas – neįveikiamas. 1990 metais,“šaltojo karo pabaigoje“, visi mes galėjome tikėtis, kad viskas,ar jau bus kitaip. Deja, įtampos mažinimo ir taikios revoliucijos politika mus pavertė ir Rytuose, ir Vakaruose vienodai mieguistais ir neatsargiais. Amerikiečių, europiečių ir rusų pagrindinis principas – tarpusavio santykiuose atsisakyti karo – pasirodė pamestas. Kitaip neįmanoma paaiškinti Vakarų ekspansiją į Rytus, kuri, be bendradarbiavimo su Maksva stiprinimo, neišvengiamai priimama kaip grėsmė, ar Putino prisijungimą Krymo.

Šiuo kontinentui labai pavojingu metu Vokietija privalo tapti ypač atsakinga už taikos išsaugojimą. Be Rusijos tautų siekio susitaikyti ,be M.Gorbočiovo toliaregiškumo, be vakariečių sąjungininkų palaikymo ir be protingos tuometinės federalinės vyriausybės veiksmų, Europos susiskaldymas nebūtų įveiktas.

Kad taikus vokiečių tautos susijungimas taptų realybe, reikėjo šalių – nugalėtojų blaivaus ir išmintingo požiūrio. Tai buvo istorinio mąstelio sprendimas. Iš nugalėto susikaldymo turėjo išaugti nauja – nuo Vankuverio iki Vladivostoko, europietiška taikos ir stabilumo pasaulinė tvarka.Taip buvo sutarta 35 valstybių – ESBO narių 1990 metais „Paryžiaus chartijoje naujai Europai“. Šių principų pagrindu ir pirmųjų pastangų dėka turėjo būti pastatytas vienodai visoms valstybėms saugus ir stabilus naujas europietiškas namas. Šis tikslas iki šiol nepasiektas ir žmonės Europoje vėl ima bijoti.

Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į federalinę vyriausybę, primindami jos atsakomybę už taiką Europoje. Mums būtina nauja įtampos mažinimo politika Europoje. Tai įmanoma tik pripažinus visų partnerių teises į saugumą. Vokietijai nereikia ieškoti kažkokio ypatingo kelio toje į aklavietę patekusioje situacijoje, jei imsis ramaus dialogo su Rusija. Rusų saugumo poreikis yra toks pat teisėtas ir svarbus, kaip ir vokiečių, lenkų, pabaltijiečių ar ukrainiečių.

Mes neturime bandyti išvyti Rusiją iš Europos. Tai absoliučiai neatitiktų istorinių realijų ir būtų neprotinga bei pavojinga.Nuo 1814 metų Vienos kongreso, Rusija yra vienas pagrindinių Europos žaidėjų (geopolitikos). Visi, kurie šitai bandė pakeisti jėga ,patirdavo kruviną pralaimėjimą. Paskutinį kartą – išprotėjusi hitlerinė Vokietija, kuri 1941 metais žudynėmis bandė priversti Rusiją paklusti.

Mes kreipiamės į Vokietijos Bundestago deputataus – politikus, kurie deleguoti tautos, šioje situacijoje būti ypač atidiems, teisingiems ir kontroliuoti federalinė vyriausybės taikos įsipareigojimus. Kas tapo tik priešo įvaizdį ar kuria vienpusius kaltininkus, aštrina padėtį tuo metu, kai turi būti kalbama apie įtampos mažinimą. Supratingumas, o ne išskirtinumas turi vyrauti vokiečių politikoje.

Mes kreipiamės į masines įnformacijos priemones, nes bešališkas įvykių pristatymas šiandien daug labiau būtinas nei anksčiau. Apžvalgininkai ir komentatoriai demonizuoja ištisas tautas be jokios pagarbos jų istorijai. Kiekvienas nepolitikuojantis žiurnalistas supranta rusų susirūpinimą, atsiradusi po 2008 metų Ukrainos ir Gruzijos pakvietimo tapti NATO narėmis. Kalba – ne apie Putiną, valstybių lyderiai ateina ir išeina, kalba apie tai, kad būtina sunaikinti sugrįžtančią baimę. Tik atsakomybė, paremta solidžiu faktų bagažu nušviečiant įvykius, gali tam padėti.

1990 metais, spalio 3 dieną – vokiečių vienybės dieną, Vokietijos Prezidentas pasakė: „Šaltasis karas – nugalėtas. Laisvė ir demokratija nugalėjo visose valstybėse. Dabar savo santykius jos gali taip suartinti ir istoriškai apdrausti, kad iš viso to pirmą kartą gali prasidėti naujas gyvenimo laikotarpis ir nauja tvarka. Europos tautoms atsiveria naujas istorijos puslapis – galimybė apsijungti visai Europai. Mes jį galime pasiekti, galime ir praleisti. Mes stovime prieš aiškią alternatyvą, kuri, atsižvelgiant į mūsų istorinių ligų pavyzdžius, vėl gali mus nuskandinti nacionalistiniuose Europos konfliktuose.

Iki konflikto Ukrainoje mes galvojome, kad Europa eina teisingu keliu, tačiau tuometinio Prezidento perspėjimas šiandien – daug labiau aktualus nei ketvirtis amžiaus atgal.“

Po šiuo dokumetu pasirašo 67 įvairaus amžiaus buvę Vokietijos Bundestago deputatai, miestų merai, federaliniai ministrai, profesoriai, šventikai, aktoriai ir kultūros veikėjai. Tarp jų ir buvęs Vokietijos Prezidentas Dr.R.Herzog, buvęs pasaulio bažnyčių generalinis sekretorius K.Raiser bei kiti.

Mielas skaitytojau, tai ne grupės Vokietijos antipatriotų ,kaip sakytų mūsuose kai kurie asmenys,tai garbingų, ištikimų vokiečių tautai žmonių gilaus susirūpinimo ir galimai nevilties šauksmas. Dauguma jų puikiai žino visas geopolitikos povandenines sroves, puikiai įsivaizduoja kasdienines politines realijas ir tuo jų žodžiai tampa ypač svarbūs bei reikalingi. Ir jie šiandien aktualūs ne tik vokiečiams,bet ir ypač mums – lietuviams. Vokietijos lyderis, ne taip, kaip mūsų, negali neatsižvelgti į tuos reikalavimus.Tai – elementaru.Tačiau ,kad ir kaip spaustų tautos balsas, dažniausia vedamos politikos jis pakeisti – nepajėgus. Ir tik vienintelė baimė, baimė pralaimėti sukelia būtinumą permąstyti savo veiksmus, kartais nepaisant net šeimininko įsakymo.

Taigi, susitarimas vienokas ar kitoks, nepaisant kai kurių Kijevo valdančiųjų aršaus pasipriešinimo, ar net to, kad jo pasirašymas gali būti nukeltas, bus. Klausimai – du: koks ir kiek ilgai jo bus laikomasi? Koks jis bus, labai greitai parodys ateinančios dienos. O kiek jis bus ilgalaikis, tai jau visai kitas klasuimas.

Jei Obama bus priverstas pasirašyti ginklų tiekimą ukrainiečiams, tai, nespėjus nudžiūti parašų rašalui, jis bus pasiųstas į istorijos šiukšlyną. Jei to neįvyks, tai keturi – penki mėnesiai sąlyginos taikos – garantuoti. Jei vasaros viduryje Kijevo valdančiųjų olimpe nebus rimtų ir lemtingų pasikeitimų, Europai užmerkus akis, rusai išpsręs klausimą jėga. Tai – neišvengiama. Kai vienos iš didesnių valstybių politika tampa nacionalizmas, jis privalo būti išrautas su šaknim.Visais istorijos verpetais tai buvo ir taip bus. Deja, liūdna, bet -tiesa.

Jau daugelį kartų sakiau, kad tautinis patriotizmas būtinas kiekvienoje tautoje, bet nacionalizmas, tai jau – visai kas kita, agresyvi ir nesutramdoma forma, kuri nieko, išskyrus skausmą, netektis ir griovimą negali atnešti ir neatneša. Telieka laukti.

Komentarai

 

 

 
  1. Vyksta kova tarp gėrio ir blogio, o politika yra kompromisų menas.

    Vakar įvykęs susitarimas Minske yra Ukrainos tarpinė stotelė kelyje į laisvę. Juk svarbiausi Ukrainos tikslai yra Išsivaduoti iš Rusijos imperijos gniaužtų ir patekti į ES ir NATO. Ukraina drąsiai žengia šio tikslo link . Vienas geriausių ir panašių pavyzdžių yra buvusi Jugoslavija, Kroatija. Karas Kroatijoje truko daugiau kaip keturis metus nuo 1991m.pavasario Iki 1995m. rudens. Tokių susitarimų, kaip Minske buvo pasirašyta 15! Tiek ilgai karas truko Kroatijoje ir daug kartų jie su Serbais pasirašinėjo tokias sutartis.

    Situacija buvo panaši kaip Ukrainoje. Kroatija norėjo ištrūkti iš Serbijos ir Jugoslavijos gniaužtų. Miloševičius nusiuntė karius prieš juos. Buvo daug aukų, daug kraujo. Jugoslavija, bandė blokuoti Kroatijos judėjimą į ES ir NATO. 

    Vakarų šalys naudojo tą pačią taktiką, kaip ir dabar, agresoriaus silpnėjimas sankcijomis ir Kroatijos stiprinimas ekonomiškai ir karine pagalba. Tai yra du procesai, skirti abiem pusėm, tuo pačiu metu, bet veikia skirtingomis kryptimis.

    Kroatai reformavo ekonomiką ir svarbiausia reformavo, stiprino armiją, kol užteko galios , kad laimėti karą. Primenu, 1992 m. Vasario mėn. prasidėjo Jungtinių Tautų taikdarių (14 000) išdėstymas. Taikdariai turėjo laikyti abi konflikto šalis už buvusios konfrontacijos linijos, užtikrinti ugnies nutraukimą ir surinkti serbų separatistų ginklus. Deja, JT nesugebėjo vykdyti savo misijos – per 3 metus nebuvo jokių pastangų nuginkluoti serbus, tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, o JT galėjo tik stebėti ir fiksuoti veiksmus. Esant tokiai situacijai iki 1995 m. atrodė, kad Kroatija ilgam prarado savo dalis – Krajiną ir Slavoniją. Bijodama, kad tokia situacija neišliktų, Kroatijos vadovybė ėmė ruoštis jėga užimti Krajiną. Su amerikiečių karinių patarėjų pagalba vyko aktyvus Kroatijos kariuomenės apmokymas. Nepaisant to, kad JT taikdariai vis dar prižiūrėjo paliaubų liniją, Kroatija 1995 m. rugpjūčio mėn. sutelkė 100 000 karių armiją prieš Krajiną ir ją per keletą dienų užėmė. Šios karinės operacijos metu visi Krajinos gyventojai serbai išvyko arba buvo išvyti iš Krajinos (apie 150 000 serbų pabėgėlių pasitraukė į Serbiją ir serbų kontroliuojamą Bosniją. Sprendžiant iš silpnos tarptautinės reakcijos, kai kurios didžiosios šalys (JAV, Vokietija) pritarė tokiam konflikto sprendimo būdui.

    Į NATO po kario Kroatija įstojo 13 metų, į ES po 18metų! Tai yra ilgas laiko tarpas. Tokį pat kelią turi nueiti ir Ukraina. Į Ukrainą kovo mėnesį pradės atvykti NATO kariniai instruktoriai. Pasirašyti susitarimai tarp Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos dėl bendrų karinių padalinių kūrimo. Tuoj prasidės daugybė bendrų pratybų. Jau sutarta dėl 18 milijardų paaskolos Ukrainai.

    Rusija nesilaikys susitarimų, reiškia gali nesilaikyti ir Ukraina ir kiti. Ciniškas? Taip, bet kovai su terorizmu, visos priemonės yra geros. Ukraina turi istorinę galimybę tapti kaip Izraelis ar Pietų Korėja, jei tik kantriai ir nuolankiai visuomenė rems savo valdžią ir Ukrainos partnerius. Viskas ukrainiečių rankose.

    Pasaulyje vyksta žūtbūtinė kova tarp gėrio ir blogio, pamažu susiformuoja galios centrai – vienas Maskvoje, kitas, Pekine, trečias Vašingtone, ketvirtas ES, penkta musulmonų šalys. Šiems galios centrams niežti nagai nusukti sprandą kitiems centrams. Taigi tenka šypsotis ir spausti varžovui ranką – čia diplomatijos ištakos. Tačiau kai kuris nors galios centras nusilpsta, kitas būtinai pamėgins jį įveikti. Iš pradžių bus atiminėjamos paribio teritorijos, o vėliau, jei viskas sėkmingai – pajungti sau ir patį buvusios galios centrą. 

    Pasaulio tvarka iš esmės nestabili, nes pakanka kuriai nors pusei tam kartui kiek nusilpti, kai juos būtinai užpuls konkurentai (kurie dar vakar žavingai šypsojosi ir prisiekinėjo amžiną draugystę). 

    JAV ir Vakarai gina tarptautines sutartis, šalių prisiimtus įsipareigojimus, abstraktų teisingumo principą. Vienas iš šių principų – valstybių apsisprendimo teisė, nes žmogui suteikta teisė rinktis tarp gėrio ir blogio, t.y rinktis savo kelią. 

    Rusijos požiūriu, visos tos kalbos apie universalius principus, teisės viršenybę – tai tik minkštosios galios išraiška. Viena didelė galybė tiek sustiprėjo, kad turi ambiciją savo ne tik tvarką, bet net ir savo mąstyseną primesti visiems likusiems – ir per tai juos galutinai pajungti sau. Tad Ukrainos apsisprendimas atsiriboti nuo Rusijos ir pasirinkti demokratiją ir teisės viršenybę Rusijos buvo suvoktas kaip eilinis JAV įžengimas į jos valdas. Tai tarsi jei Rusija užimtų bei sau pajungtų iš pradžių Meksiką, o dabar jau ir Kanadą; manau, kad galima būtų suprasti Jungtinių Valstijų psichologinę būklę. 

    Rusija viską taip ir mato. Iš pradžių jos konkurentai iš jos atėmė Centrinę Europą su Pabaltiju, po to Gruziją, dabar Ukrainą… Žvelgiant iš Rusijos pusės, jiems atrodo, kad tarsi JAV nuolatos juos gniuždytų, o dabar jau rankos visiškai įsmeigtos į kaklą… 

    Suprasdami kaip Rusija masto, mes galime suprasti ir kaip Rusija jaučiasi dėl tokių mažyčių šalelių kaip Lietuva. Pagal juos Lietuvos reikalas yra susirasti sau gerą šeimininką ir ištikimai jam tarnauti. Taip Rusijoje mus ir vadina – Vašingtono pudeliai. Pagal juos mes užsispyrusiai tarnaujame JAV ir draskome akis savo buvusiam šeimininkui. Tačiau rusai neabejoja, kad jei jiems pavyktų mus užimti, lygiai taip pat ištikimai tarnautume ir jiems. Štai kodėl mūsų ryžtingas laikymasis Vakarų ten sutinkamas su tokia panieka.

    Vyksta kova tarp gėrio ir blogio ir džiugu, kad Lietuva su Ukraina esame gėrio pusėje ir ištrūkome iš Rusijos gniaužtų. Reikia laiko sustiprėti ir Rusija suvoks, kad mes jiems esame nebepasiekiami. Linkiu Rusijai nustoti kariauti blogio pusėje ir pradėti reformas, pradėti eiti demokratijos keliu, kur galioja teisė ir susitarimai, kitas kelias Rusiją veda į susinaikinimą.

    Thumb up 2 Thumb down 6

    • Tu apsižiūrėk vargšeli, prieš klodamas čia savo pikasines paklodes. Čia ne ėlėrtė ir ne 15 min., kad liptų tokia buka propaganda. :)))

      Thumb up 3 Thumb down 3

  2. Jeigu Ukraina nuo pat pradžių būtų turėjusi tokį strategą, kaip Landsbergis – būtų laimėjusi. Deja, tokio stratego ji neturi. Gal tauta nenusipelnė? Juk Lenino paminklus tik dabar griauna, o mes nugriovėme prieš 24 metus.

    Thumb up 1 Thumb down 4

  3. Seno ruskiu chalujaus, komunizmo profesoriaus Gylio vedami, koloradai drasiai demaskuoja KGB agenta Dedule.
    “disertacijos” tema:
    – Nu ir durni, jus lietuviai, nu kam jums ta laisve, prie ruskio kolchoze jums taip gera buvo…

    Thumb up 4 Thumb down 6

    • Kokia laisvė, mulki???
      Jei ne senatvinė demencija, gal ir suprastum, kokias nesąmones tauški…
      :))

      Thumb up 2 Thumb down 1

  4. Chotiat li russkije vojny?
    Taika su pakištu po gerkle peiliu – nedrįsk nė pajudėti ar šauktis pagalbos, nes kaip mat brūkštelėsiu. Šitaip rusiškieji banditai supranta taiką,

    Thumb up 2 Thumb down 5



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ką dovanoti krikšto tėveliams?
Sportas tampa madingu
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Dovanos sužadėtuvių proga: kaip pasveikinti įsimylėjėlius? 
Neseniai susižadėję draugai pakvietė paminėti ypatingą įvykį? Nėra dvejonės, dalintis džiaugsmu – smagu,...

Tabu temos poroje – kaip jų atsikratyti? 
Jaučiate, kad mylimas žmogus su jumis nėra šimtu procentų atviras? Normalu, visiems pasitaiko...

Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...