Trečiadienį į Apeliacinio teismo posėdį, kur nagrinėjamas nuteisto iki gyvos galvos Medininkų byloje Konstantino Michailovo skundas, atvyko Rusijos kazokų uniforma vilkintis vyriškis. Jis ir dar vienas, tik civiliai apsirengęs, vyras tarpusavyje kalbėjo rusų kalba. „Karšto komentaro“ paklaustas, kas jis toks, iš kur atvyko, ar atvyko liudyti, kazoko uniforma vilkintis vyras atsakė, kad nieko nekalbės. „Ir tu tylėk“, – perspėjo civiliai apsirengusį vyrą. „O kas jūs tokia?“ – į pakartotinį klausimą, kas jis toks ir ką veikia K.Michailovo teisme, klausimu atsakė kazokas. Sužinojęs, kad žurnalistė, kazoko uniforma vilkinis vyriškis iš karto pakeitė toną ir sutiko atsakyti į „Karšto komentaro“ klausimus.
-Kas jūs toks? Iš kur?
-Esu Saulytis Gurnvaldis iš Šiaurės-Vakarų kazokų apygardos Pskovo apskrities kazokų skyriaus. Pagal tautybę latvis. Ką norėjote sužinote?
-Atvykote į K.Michailovo teismą liudyti?
-Ne. Mes tiesiog norime kai ką išsiaiškinti. Nes Rusijoje, kaip manau, jau atsiranda interesas dėl šios bylos, tai yra dėl Konstantino Nikulino. Ir mes atvažiavome jam padėti.
-Kaip padėti?
-Na, kaip – teisiškai mes jam galime padėti.
-Galite padėti teisiškai?
-Taip, mes turime tokią teisę.
-O kodėl tik dabar? Kur buvote 6,5 metų – tiek Lietuvos kalėjime sėdi K.Michailovas?
-Minutėlę – 6,5 metų mes kariavome.
-Su kuo?
-Kaip tai su kuo? Čečėnijoje atšaudinėjome lietuvių snaiperius.
-Lietuvių?
-Taip, lietuvių. Kas dar?
-O dabar norite padėti…
-O dabar norime padėti savo bičiuliui. Jis buvo tarybinės armijos kareivis, davė priesaiką. Ir bet kuris karininkas, Rusijos patriotas, stos į jo pusę. Ir dėl to aš čia esu.
Jeigu mes prisimintume 1991-ųjų metų įvykius – o aš juos išstudijavau, tai įvykių Lietuvoje ir įvykių Latvijoje braižas yra vienodas. Lygiai toks pat braižas buvo ir Rusijoje 1993 metais, kada Izraelio snaiperiai šaudė į mūsų kareivius.
Mūsų nuomone, Konstantiną paprasčiausiai „pakišo“. Iš tiesų šią akciją suplanavo JAV CŽV, o tuometiniai Latvijos Liaudies fronto padaliniai padėjo ją atlikti. Tokia mūsų nuomonė. Ir mes tos versijos laikysimės.
-Tai jūs manote, jog tai CŽV operacija, o Konstantiną Michailovą „pakišo“?
-Taip, „pakišo“. Latvijoje 1990-ųjų pradžioje – 1993 m. buvo 30 tūkstančių darbuotojų – apmokytų latvių, tai yra banditų.
Jeigu prisimintume Didįjį Tėvynės karą, kai tarybiniai kariai judėjo link Karaliaučiaus, vokiečiai darė tą patį: persirenginėjo tarybinėmis uniformomis, šaudė vokiečius gyventojus.
Tokia pat praktika buvo panaudota ir šioje situacijoje.
-Turite omenyje Medininkus?
-Taip. Tai yra nei joks Konstantinas Nikulinas, nei Rygos OMON‘as su tais įvykiais nėra susijęs. Jeigu Konstantinas Nikulinas būtų su tuo susijęs, jau seniai būtų prisipažinęs. Tai pasakos, kuriomis niekas netiki. Ką dar norite sužinote?
-Kaip ketinate jam padėti?
-Mes aiškinamės visą situaciją, kuri susiklostė. Tačiau mus štai koks klausimas jaudina: kaip Konstantinui Nikulinui suteikė Latvijos pilietybę? Latviai, dalyvaudami sąmoksle su Lietuvos spec.tarnybomis, pakeitė jam pavardę, padarė jam Latvijos piliečio pasą. Dėl kokių priežasčių jie taip padarė? Dėl to, kad Rusija negalėtų jo ginti. Tai yra jis – Latvijos pilietis. Konstantino motina šiuo metu yra Rusijos Federacijos pilietė, ji yra karininko našlė, jo tėvas buvo tarybinės armijos pulkininkas, – tėvas miręs, mama dar gyva, jai 80 metų.
Taigi, jis turėjo Latvijos pasą, ir dėl to anksčiau nieko nebuvo galima daryti. Formaliai jis – Latvijos pilietis.
Tačiau pastaruoju metu yra pateikta peticija Rusijos Federacijos Prezidento administracijai dėl Rusijos pilietybės suteikimo Konstantinui Michailovui.
Dabar teisme mes bandysime gauti jo prašymą, kad jis prašo Rusijos pilietybės. Kreipsimės oficialiai į teismą (pokalbis vyko iki ateinant Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai – G.G.), kad leistų perduoti šį raštą Konstantinui. Pažiūrėsim, kaip sureaguos teismas. Savavališkumo nebus.
Žinot, net pagal jo charakteristiką – koks iš jo žudikas? Jis – ne žudikas.
Mes išsiuntėme visą eilę užklausimų į valstybines Latvijos institucijas ir renkame informaciją. Dabar mūsų užduotis – išsiaiškinti, kokiu būdu Konstantinas Nikulinas tapo Konstantinu Michailovu. Mes spėjame, kad tai nusikaltimas. Ir mes preliminariai žinome tuos asmenis, kurie dalyvavo toje operacijoje. Asmenis tiek iš Latvijos, tiek iš Lietuvos pusės. Dabar kaip ir laukiame, kada jie patys prisipažins.
Dabar Rusijoje priėmė įstatymą, leidžiantį Rusijos teismams, jeigu užsienio piliečiai padarė nusikaltimą prieš Rusijos pilietį, teisti už veikas, padarytas ne Rusijoje, nepriklausomai nuo to, kur tas asmuo gyvena. Pavyzdžiui, Maskvoje teismas priima sprendimą, o Lietuvoje, pavyzdžiui, kažkas kaltas. Ir tam asmeniui bus išduotas tarptautinio arešto orderis – jis bus paieškomas.
-???
-Pavyzdžiui, Lietuvos specialiųjų tarnybų darbuotojas A.X. – mes žinom, kad jis susijęs, mes nešame dokumentus į teismą ir teismas priima sprendimą, ir to jūsų darbuotojo jau ieško Interpolas.
Tokia praktika taip pat gali būti taikoma. Nes laikyti žmogų šešis metus kalėjime, nuteisti iki gyvos galvos, o jis iš tiesų… Ir jiems suprantama, ir teisėjams suprantama, ir spec.tarnyboms suprantama, kad jis ne prie ko. Tai kaip ir žvejyba ant masalo: jie tikisi – numesim mes jį kaip masalą, o po to – viens, ir kibo. Ir štai jums, Lietuvos, Latvijos spec.tarnyboms, „mirusio asilo ausys“.
Ir ant to niekas „nekimba“. Mes žinom, kaip viskas buvo, tai yra dėl Konstantino Nikulino – kaip jį verbavo, ką su juo darė, kokių ėmėsi priemonių.
O 1991-ųjų Medininkų įvykiai suprantami: mes manome, kad JAV CŽV agentai lietuviai ir latviai, pilnai tikėtina, galėjo įvykdyti tą dalyką. Ir paskui „nurašyti“.
-Motyvas?
-Aš jau paminėjau vieną Didžiojo Tėvynės karo pavyzdį. O šiuo atveju Tarybų Sąjunga griūva, Amerikai reikalinga teritorija, karinės bazės. Tai yra, susidaro situacija, sėjama panika, pilna diskreditacija… Toks buvo tikslas. Ir tai buvo provokacija.
Iki arešto Konstantinas Michailovas, t.y. Nikulinas gyveno (Latvijoje), niekur nebėgo, nesislapstė. Taip? Taigi visa tai – pasakos, nerimta…
Konstantinas Nikulinas – tai vis iš tos pačios JAV politikos grandinės: CŽV finansavo Targamadzę, kuris finansavo Rusijos opoziciją, kuri kėlė neramumus Maskvoje; Lietuvos snaiperiai Čečėnijoje, šaudantys į Rusijos karius; galiausiai – Michailovas… Tai yra, kažkam reikia, kad čia visada būtų karas.
-Ar kalbėdamas apie tą „CŽV operaciją“ Medininkuose, turite omenyje politinį foną – kad tuo metu, kai įvyko Medininkų žudynės, Maskvoje buvo Dž.Bušas ir susitikimo centras nuo Gorbačiovo persikėlė į Jelciną?
-Na, tiksliai apie tai pasakyti mes negalime, bet už viso to slypi CŽV.
-Turite kokių nors įrodymų?
-Sakykime, kad tai mano asmeninė nuomonė.
-Tai dabar Rusija gins K.Michailovą?
-Ką reiškia „Rusija“? Matote, kai nuteisia nekaltus žmones, niekas negali būti tam abejingas ir niekas negali į tai ramiai žiūrėti. Skirtingi žmonės gali skirtingai į tai reaguoti. Gali atitinkami siužetai per TV pasirodyti, gali atitinkami žmonės pasakyti atitinkamas nuomones… Bet, kol jis yra Latvijos pilietis, čia kol kas dar yra problema. Ir didelė. Nes kaip Rusija gali ginti Latvijos pilietį? Tačiau Konstantino mama yra Rusijos pilietė ir ji gali prašyti už savo sūnų. Ir mes jo mamos prašymu šiandien esame čia. Mes juk negalime atsakyti jai.
-Ir jūs atvykote čia tos pilietybės problemos spręsti?
-Taip. Noriu pasakyti, kad mes ne prieš lietuvius, ne prieš Lietuvą. Lietuva – sena, gilias istorines šaknis turinti valstybė. Turėjo kunigaikščių. Mes – ne prieš Lietuvą. Mes nesirengiame savo įstatymų perkėlinėti į Lietuvą. Bet jeigu teisia nekaltą žmogų…
-Medininkų byloje dingo labai daug įkalčių, tarp jų – ir vaizdo medžiagos. Pas mus sakoma, kad tai Rusijos pusei naudinga.
-Visa tai daro CŽV. Nes CŽV tuo suinteresuota. Ir Latvijos, ir Lietuvos spec.tarnybos.
-Kaip ilgai būsite Lietuvoje?
-Šiandien grįžtu į Pskovą.
Kalbėjosi Giedrė Gorienė
